turzmas (pranc. tourisme < tour – kelionė), viena aktyvaus poilsio rūšių – laisvalaikio kelionės (nuo vienos paros iki vienerių metų) iš įprastos gyvenamosios vietos poilsiniais, pažintiniais, pramoginiais, sveikatinimo, sporto, religiniais ir kitais tikslais. Efektyviausias žmonių rekreacinių poreikių tenkinimo būdas, stiprinantis sveikatą, gerinantis darbingumą, padedantis pažinti pasaulį, plėsti akiratį.
Kelionių tikslą, maršrutą, laiką ir trukmę, keliavimo būdą lemia turistų pajamos, fizinė būklė, amžius, profesija, interesai. Turizmo paslaugoms būdingas ypač didelis sezoniškumas, pvz., į paplūdimius gerokai daugiau keliaujama šiltuoju metų laiku, į slidinėjimo kurortus – žiemą.
Turizmo plėtra visame pasaulyje rūpinasi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (įkurta 1975, būstinė Madride).
Turizmo rūšys
Pagal kryptį turizmas gali būti vidaus (keliaujama po savo šalį) ir užsienio (keliaujama po užsienio šalis), šis skirstomas į išvykstamąjį (kai šalies gyventojai vyksta į užsienį) ir atvykstamąjį (kai į šalį atvyksta užsieniečiai), pagal keliavimo tikslą – pažintinis, poilsinis, sportinis, edukacinis, kulinarinis, socialinis (dalyvaujama visuomeniniuose renginiuose), dalykinis (lankomi profesinę svarbą turintys objektai ar renginiai), religinis (lankomos šventos vietos), medicininis (gydymosi tikslais), ekstremalusis, kaimo turizmas, speleoturizmas ir kita, pagal organizavimo formą – organizuotas (kelionės grupėmis pagal programą, kurią sudaro jas organizuojanti turizmo įmonė) ir neorganizuotas (savarankiškas, dažnai nuosavu transportu ar pėsčiomis).
Įvairių teritorijų patrauklumas turistams
Šalies, regiono ar vietovės turizmo plėtros galimybes pirmiausia lemia jos turimi gamtos, kultūriniai, socialiniai ištekliai – klimato sąlygos, vandenys, miškai, architektūros, istorijos, kultūros paminklai, etnografiniai, religiniai ir kiti objektai, naudojami turizmo paslaugoms teikti. Pagal jų būklę vertinamas tam tikros teritorijos patrauklumas turistams, pvz., daugiausia turistų keliauja į Viduržemio jūros regioną, nes čia palankus klimatas, šiltas vanduo, daug reikšmingų kultūros ir istorijos objektų, gražūs kraštovaizdžiai, didelė biologinė įvairovė.
Turizmo sektorius
Turizmo pramonę sudaro apgyvendinimo (viešbučiai, svečių namai, moteliai ir kita), viešojo maitinimo, kelionių organizavimo ir platinimo, pramogų organizavimo, keleivinio transporto, informavimo veikla. Turizmo sektorius gali sukurti dirbtines turistų traukos vietas ten, kur nėra natūralių turizmo išteklių (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose azartinių lošimų ir kitų pramogų centru tapo Las Vegasas).
Turizmo statistika
Turizmas kaip ūkio šaka 2017 sukūrė 10,4 % pasaulio BVP, iki 30 % pasaulio paslaugų eksporto (turizmo paslaugos eksportuojamos, kai turistai atvyksta į šalį), turizmo srityje dirbo 313 mln. žmonių. Tarptautinio turizmo mastas ir iš jo gaunamos pajamos sparčiai didėja: 1950 pasaulyje surengta 25 mln., 1965 – 115,5 mln., 1980 – 285 mln., 1995 – 567 mln., 2011 – 983 mln., 2017 – 1322 mln. tarptautinių kelionių (vidaus kelionių tris-penkis kartus daugiau), pajamos iš tarptautinio turizmo 1950 sudarė 2,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 1965 – 11 mlrd., 1980 – 92 mlrd., 1995 – 373 mlrd., 2011 – 1030 mlrd., 2017 – 1494,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2017 iš 1322 mln. tarptautinių turistų 671 mln. (50,7 %) aplankė Europą, 382 mln. (28,9 %) – Aziją ir Okeaniją, 207 mln. (15,7 %) – Šiaurės ir Pietų Ameriką, 62 mln. (4,7 %) – Afriką. Dažniausiai lankytos valstybės – Prancūzija (88,9 mln.), Ispanija (82,2 mln.), Jungtinės Amerikos Valstijos (72,9 mln.), Kinija (59,3 mln.), Italija (57,8 mln.), Turkija (39,9 mln.), Meksika (39,3 mln.), Didžioji Britanija (38,7 mln.), Vokietija (37,6 mln.), Tailandas (34,7 mln.), labiausiai turistų lankomi miestai – Honkongas, Bankokas, Londonas, Singapūras, Dubajus, Paryžius, Niujorkas.
Daugiausia pajamų iš atvykstamojo turizmo 2017 gavo Jungtinės Amerikos Valstijos (210,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), Ispanija (68 mlrd.), Prancūzija (60,7 mlrd.), Tailandas (57,5 mlrd.), Didžioji Britanija (51,2 mlrd.), daugiausia lėšų turizmo paslaugoms išleido Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos gyventojai.
Turizmas yra svarbiausia kai kurių Trečiojo pasaulio valstybių (daugiausia Karibų jūros baseino, Okeanijos) ūkio šaka – ji sukuria daugiau kaip 50 % BVP ir turi lemiamą poveikį tų šalių ekonominei plėtrai. Turizmo plėtra tiesiogiai proporcinga gyventojų pajamų lygio didėjimui, 21 a. turizmą labiausiai plečia sparčiausiai ekonomiškai besivystančios šalys – Kinija, Indija.
Nuo 2000 Pasaulio turizmo organizacija tvarko turizmo ir jam artimų ekonomikos šakų išplėstinę statistiką įvertindama ir tas ekonominės veiklos rūšis, kurios nėra tiesiogiai priskiriamos turizmo sektoriui, bet didelę dalį pajamų gauna iš turizmo paslaugų – statybos, suvenyrų, drabužių ir kitų prekių poilsiui ir sportui gamybos, draudimo, valiutos keitimo ir kitos veiklos.
Moksliniai tyrimai
Turizmą analizuoja įvairios mokslo šakos: ekonomika (turizmo poveikį šalies ūkiui), sociologija (laisvo keliavimo reiškinius), antropologija (vietinių gyventojų ir turistų sąveiką, turizmo poveikį vietinei bendruomenei), geografija (turizmo išteklius įvairiose šalyse ir regionuose) ir kita.
Istorija
Masinio turizmo pradininkas – Didžiosios Britanijos dvasininkas Thomas Cookas, 19 a. 5 dešimtmetyje pradėjęs rengti ekskursijas traukiniais varguomenei, vaikams ir darbininkams, nuo 1845 – ir komercines keliones turistams. Masinis tarptautinis turizmas pradėjo sparčiai plisti 20 a. viduryje. Nuo 20 а. pabaigos kaip alternatyva masiniam turizmui (kuris dažnai kritikuojamas dėl neigiamo poveikio gamtai, vietinei kultūrai, gausiai lankomiems paminklams) populiarėja kaimo, sportinis, ekologinis turizmas (kelionės po natūralią, civilizacijos mažai paliestą gamtą, vietinių tautų gyvenvietes).
156
Pasaulio turizmo organizacija