turzmo ekonòmika, ekonomikos mokslo šaka, tirianti ekonominius santykius, kurie susidaro kuriant, teikiant ir naudojantis turizmo paslaugomis.
Turizmo ekonomika nagrinėja turizmą kaip turizmo įmonių, jų teikiamų paslaugų ir šių paslaugų vartotojų kompleksinę sistemą, tiria turizmo formas ir jų ypatybes, turizmo paslaugų paklausą lemiančius veiksnius, jos svyravimus (pirmiausia sezoninius) ir kitimo tendencijas, tarptautines, nacionalines ir vietines (regionų, miestų) turizmo paslaugų rinkas, jose veikiančius ekonominius dėsnius, vartotojų elgseną, turizmo industrijos ir jos paslaugų plėtros, efektyvumo, konkurencingumo didinimo, turizmo valdymo problemas. Makrolygiu turizmo ekonomika analizuoja turizmą kaip ūkio šaką, mikrolygiu – pavienių turizmo įmonių veiklą. Turizmo ekonomika padeda įvertinti turizmo svarbą nacionaliniame ūkyje, jo ekonominį, socialinį, kultūrinį, ekologinį poveikį (įskaitant poveikį regionų plėtrai, ekonominei ir socialinei infrastruktūrai, kitoms ūkio šakoms, kurių prekes ir paslaugas perka turistai), turizmo įmonių ekonominę būklę ir perspektyvas, tobulinti valstybės vidaus ir užsienio turizmo skatinimo politiką, įmonių teritorinį išdėstymą kurortuose ir kitose populiariose turistų lankymosi vietose, turizmo maršrutų sudarymą, gamtinių ir kitų turizmo ekonominių išteklių panaudojimo efektyvumą ir jo vertinimo rodiklius, pritaikyti ekonominės statistikos, analizės ir prognozavimo metodus turizmui plėtoti. Remdamosi turizmo ekonomikos tyrimais turizmo įmonės gali lengviau pasirinkti perspektyvias turizmo veiklos rūšis ir tinkamus rinkos segmentus, formuoti paklausą atitinkančius turizmo paslaugų pasiūlymus ir gerinti jų kokybę, tobulinti turizmo planavimą, organizavimą, kainodarą, inovacinę ir investicinę veiklą, priimti geriausius valdymo sprendimus.
1687