turkai

tukai (savivardis türk), Azijos ir Europos tauta. Gyvena Turkijoje (apie 60 mln. žmonių), Vokietijoje (apie 3 mln. žmonių), Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje, Olandijoje, Kipre, Belgijoje, Uzbekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Austrijoje, Šveicarijoje, Australijoje. Iš viso pasaulyje, manoma, yra daugiau kaip 70 mln. turkų. Kaba turkų kalba. Tikintieji – musulmonai sunitai.

turkai tautiniais drabužiais (Trabzon, 2017)

osmanų tradiciniai namai Safranbolu mieste (Karabüko ilas, pasaulio paveldo vertybė nuo 1994)

Gyvensena

Svarbiausi verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė, amatai (audimas, kilimų gamyba). Lygumose vyrauja kupetiniai, kalnuose – padriko plano kaimai arba vienkiemiai. Tradicinis būstas lygumose – molinis, keturkampio plano, plokščiu arba žemu keturšlaičiu stogu, su vidiniu kiemu namas, kalnuose namai statomi iš akmenų. Tradiciniai moterų drabužiai – plačkelnės, plati suknelė ir marškiniai, ryšima skarelė, t. p. nešiojama čadra, vyrų – kelnės, marškiniai, diržas, trumpa liemenė ir striukė. Geriama arbata, kava ir šerbetas. Santuoka patrilokalinė. Išliko didžioji šeima. Gausi tautosaka.

tradiciniai gyvenamieji namai Harrano kaime (Şanlıurfos ilas)

bulviakasis netoli Antalijos (2017)

Istorija

Turkų tauta formavosi iš tiurkų klajoklių gyvulių augintojų genčių (ogūzų ir turkmėnų), per seldžiukų ir mongolų 11–13 a. užkariavimus migravusių iš Vidurinės Azijos ir Persijos (uzai ir pečenegai – iš Balkanų pusiasalio) į Mažąją Aziją ir vietinių Mažosios Azijos gyventojų (graikų, armėnų, kurdų, gruzinų, lazų ir kitų). 14–16 a. po osmanų užkariavimų Pietryčių Europoje ir Artimuosiuose Rytuose turkų etnogenezei įtakos turėjo arabai, albanai, rumunai, moldavai, vengrai, kitos tautos. Galutinai turkų tautybė susiformavo 16 a. viduryje, nacija – 20 a. pradžioje subyrėjus Osmanų imperijai ir susikūrus Turkijos respublikai.

Halit Derviş İbrahim pradinės mokyklos mokiniai švenčia Tautinio suverenumo ir vaikų dieną (Stambulas, 2018 04 23)