Tukijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Turkija – ekonomiškai stipri valstybė. 2012 BVP sudarė 786,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1,3 trilijono JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 609 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 17 297 JAV doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Apie 17 % Turkijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacija – 9,1 %, užsienio skola 331,4 mlrd. JAV dolerių (2012).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Turkijos BVP sudarė 815,272 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 2591, 455 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 9587 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 30 472 JAV doleriai).
2022, Pasaulio banko duomenimis, Turkijos BVP sudarė 907,118 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3613,540 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 10 675 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 37 274 JAV doleriai). Infliacija 75,45 % (2024 05).
Pramonė
Gausu naudingųjų iškasenų, ypač metalų rūdų. Geležies rūda kasama Erzurumo miesto apylinkėse, chromo – prie Bursos, Madeno, Seydişehiro miestų, vario – prie Murgulo, aukso – prie Çöplerio, Bergamos, Gümüşhanės miestų ir İzmıro ile, sidabro – Turkijos centrinėje dalyje; dar išgaunama cinko, švino, mangano rūdos, boksitai. Akmens anglys kasamos Zonguldako–Ereğli baseine prie Juodosios jūros, rusvosios anglys – Anatolijos plokščiakalnio vakarinėje dalyje. Juodosios jūros regione, İskenderuno įlankoje, Batmano ile prie Sirijos ir Irako sienos nedideliais kiekiais gaunama nafta ir gamtinės dujos. Dar kasama fosfatai, siera, akmens druska, baltasis molis, laužiamas marmuras. Juodosios jūros dugne rasti gausūs urano rūdos ištekliai. Turkijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
Aliağa pramoninė zona (İzmiro provincija)
2010 pagaminta 201,2 mlrd. kWh elektros energijos. 65,3 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 32,5 % – hidroelektrinės, 2,2 % – kiti atsinaujinantys šaltiniai. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Eufrato (Kebano hidroelektrinė, galia 1240 MW, Atatürko hidroelektrinė, 2400 MW), Sakaryos, Kemero, Kızıl Irmako, Seyhano upių, didžiausios šiluminės elektrinės yra Kocaeli (1540 MW), İzmiro (1520 MW), Kahramanmaraşo (1440 MW) iluose.
Laivų statyba (daugiausia prie Marmuro jūros). Karabüke, Ereğli ir İskenderune lydomas plienas; metalurgijos įmonių dar yra Göktaşe, Ergani ir Antalijoje. Elektroninių prietaisų (televizorių, buitinės technikos), garvežių, vagonų, autobusų, sunkvežimių gamyba, automobilių (Fiat, Renault, Ford, Honda, Toyota) surinkimas, karo, naftos (daugiausia importuotos) perdirbimo, chemijos (trąšų, farmacijos), tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto (daugiausia cukraus), tabako, statybinių medžiagų, popieriaus, stiklo pramonė. Tradiciniai suvenyrų gamybos amatai. Apdirbamoji pramonė labiausiai plėtojama Stambulo, Ankaros, Adanos, Bursos, İzmiro miestų apylinkėse. Turkijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbama žemė užima apie 35 % Turkijos teritorijos, iš jų apie 50 % – ariamoji žemė, apie 30 % – natūralios pievos ir ganyklos. Žemdirbystei plėtoti geriausios sąlygos yra Juodosios jūros pakrantėje; čia daugiausia auginama lazdynai, tabakai, arbatmedžiai, graikiniai riešutmedžiai, migdolai, pistacijos, įvairūs citirinmedžiai. Egėjo jūros pakrantėje auginama vilnamedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai, skiautėtalapiai fikusai, Viduržemio jūros pakrantėje – kviečiai, miežiai, vilnamedžiai, linai, sezamai, bulvės, ryžiai, Adanos lygumoje – vilnamedžiai, Anatolijos plokščiakalnyje – daugiausia kviečiai ir miežiai, Žemutinės Trakijos ir Marmuro žemumose – miežiai, kviečiai, kukurūzai, tabakai, saulėgrąžos, įvairios daržovės ir vaisiai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Turkijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje.
bulviakasis netoli Antalijos (2017)
Gyvulininkystė ir paukštininkystė daugiausia plėtojama Anatolijos plokščiakalnyje. Veisiama avys, ožkos, galvijai, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Turkijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima apie 27 % Turkijos teritorijos). 2010 paruošta 20,554 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2011 sugauta 432 246 tonos žuvų (daugiausia ančiuvių, šprotų, sardinių, stauridžių, atlantinių pelamidžių). Daugiausia žvejojama Juodojoje ir Viduržemio jūrose.
3
4
5
Turizmas
Kapadokija
Ankaros pilis
2012 Turkiją aplankė 31,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 29,4 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Vokietijos (15,8 %), Rusijos (11,3 %), Jungtinės Karalystės (7,7 %), Bulgarijos (4,7 %), Sakartvelo (4,4 %). Labiausiai lankoma pajūrio kurortai prie Egėjo (Bodrumas, Kuşadası), Viduržemio (Marmaris, Antalija, Alanya, Side) jūrų, istorijos ir kultūros paminklai (Trojos, Pergamo, Efeso, Prienės, Mileto griuvėsiai), Stambulo architektūros ir kultūros paveldas, Kapadokijos uolų statiniai, Hierapolis ir Pamukkalės mineralinės versmės, Sumelos vienuolynas (kalnuose prie Trabzono), Uludağo kalnų slidinėjimo kurortas, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas, karstiniai urvai Tauro kalnuose.
Sidė. Apolono peripterio fragmentas (rekonstruota 2 a., atstatyta 20 a. pabaigoje)
Stambulas
Transportas ir ryšiai
Haydarpaşos geležinkelio stoties pastatas Stambule (1909)
Bosforo sąsiauris Stambule
2012 geležinkelių buvo 12 008 km, iš jų 3216 km elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia didžiuosius Turkijos miestus; yra geležinkelio jungtys su Bulgarija (Sofija), Iranu (Tebrizas), Sirija (Chalebas), Graikija (Komotinė), Iraku (Mosulas). 2012 automobilių kelių buvo 385 748 km, iš jų 352 262 km su kieta danga. Svarbiausios automobilių magistralės: Edirne–Stambulas–Ankara, Ankara–Erzurumas, Ankara–Kayseri su atšakomis į Sirijos, Irako ir Irano miestus. 19 tarptautinių oro uostų; didžiausi – du Stambulo (Atatürko ir Sabiha Gökçen; 30 mln. ir 25 mln. keleivių, 2010), Antalijos (16 mln.), İzmiro (Adnan Mendereso; 9 mln.), Ankaros (Esenboğos; 7 mln.). Vidaus vandens kelių 1200 km, laivuojama Didžiojo Mendereso, Bartıno, Aksu, Ceyhano upių atkarpos. 2009 buvo įregistruoti 1344 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 5450,5 tūkst. bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai – Stambulas (Marmuro jūra), Çanakkale (Dardanelų sąsiauris), Ereğli (Juodoji jūra), Aliağa ir İzmiras (Egėjo jūra), Mersinas (Viduržemio jūra). 2010 buvo 10 706 km dujotiekių, 3636 km naftotiekių.
Bankai
2013 veikė Turkijos Respublikos centrinis bankas (Türkiye Cumhuriyet Merkez Bankası, įkurtas 1932, būstinė Ankaroje) ir 49 komerciniai bankai (iš jų – 5 užsienio bankų skyriai). Turkijos piniginis vienetas – Turkijos lira, lygi 100 kurušų, įvesta 2005 vietoj ankstesnės liros (viena naujoji lira prilyginta 1 mln. senųjų), iki 2009 vadinta naująja lira, cirkuliuoja ir Kipro šiaurinėje dalyje. Stambule veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1985).
Užsienio prekyba
Turkijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2011)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2012 eksportuota prekių už 152,5 mlrd. JAV dolerių (daugiausia baldų, tekstilės, plastikų gaminių, maisto produktų, elektrotechnikos prietaisų, aliuminio, vario, geležies ir plieno bei jų gaminių, tauriųjų metalų), importuota už 236,6 mlrd. JAV dolerių (daugiausia degalų, naftos produktų, plastikų gaminių, gumos ir jos produktų, popieriaus, mašinų ir prietaisų, chemijos pramonės žaliavų, maisto pusgaminių, transporto priemonių, medvilnės, brangakmenių, tauriųjų metalų, plieno ir geležies gaminių, optikos prietaisų.
2022 daugiausia eksportuota transporto priemonių ir jų dalių, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, brangakmenių ir tauriųjų metalų (daugiausia į Vokietiją, JAV, Iraką, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją ir Rusiją, daugiausia importuota mineralinio kuro, mechaninių įrenginių, elektronikos, geležies ir plieno, plastikų ir jų gaminių, transporto priemonių (daugiausia iš Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Šveicarijos, JAV, Italijos, Indijos ir Prancūzijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Turkiją prekių už 541,1 mln. litų, importavo iš Turkijos – už 420,1 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Turkijos prekybos apyvarta sudarė 1,14 mlrd. eurų. Lietuva eksportavo į Turkiją prekių už 630 mln. eurų (daugiausia geležies ir plieno, antžeminio transporto priemonių), importavo prekių už 510 mln. eurų (daugiausia dirbinių iš geležies ir plieno, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių). Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Turkijoje siekė 3,1 mln. eurų, Turkijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje – 3,2 mln. eurų.
Turkijos BVP struktūra (2012)
2271
-Turkijos pramonė; -Turkijos žemės ūkis; -turizmas Turkijoje; -Turkijos transportas; -Turkijos bankai; -Turkijos užsienio prekyba; -Turkijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Turkijos konstitucinė santvarka
Turkijos partijos ir profesinės sąjungos