Turkmėnijos dailė

Turkmnijos dail

deivės skulptūrėlė (terakota, 2–3 a., Turkmėnijos mokslų akademijos Istorijos institutas Ašchabade)

Nuo seno turkmėnai kūrė keramikos, metalo, auksakalystės dirbinius, audinius, mezginius, siuvinius, kilimus. Turkmėnijos dabartinėje teritorijoje rasta neolito laikotarpio uolų piešinių (dinamiški medžioklės vaizdai su žmonių figūromis), vėlyvojo neolito žmonių (dažniausiai moterų) skulptūrėlių, eneolito, bronzos amžiaus keramikos.

plaukų segė (auksuotas sidabras, karneolis, 19 a. pabaiga–20 a. pradžia, Rytų tautų dailės muziejus Maskvoje)

3 a. pr. Kr. viduryje šalies šiaurinių sričių meno raidai įtakos turėjo Chorezmo kultūra. Merve rasta dievybių, jaunuolių, karių skulptūrėlių (2–3 a.), Sasanidų imperijos laikotarpio (3 a. pirma pusė) sakralinių pastatų tapybos ir skulptūros liekanų. 7–8 a. arabų nukariautose Užkaspijo žemėse plito islamo menas: dailėje išnyko siužetiškumas, įsigalėjo dekoratyvumas, gyvenamieji ir sakraliniai pastatai puošti terakotos ir stiuko ornamentais, minaretai – keraminių plytelių ornamentais. 15 a. itin populiariai keramikai turėjo įtakos Tolimųjų Rytų porcelianas, klestėjo tradicinių kilimų (turkmėnų kilimai) audimas (audžiami iki šiol). Nuo 18 a. buvo daromi meniški sidabro papuošalai su kabučiais, monetomis, varpeliais, siuvinėjami drabužiai, tiubeteikos.

Profesionalioji dailė

19 a. 8 dešimtmetyje pradėjo klostytis profesionalioji dailė; pirmasis Peterburgo dailės akademijoje mokslus baigęs turkmėnų dailininkas – N. Jomudskis (1860–1897). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje šalyje dirbę rusų dailininkai R. Mazelis (1890–1967), A. Vladičiukas (g. 1893) 1920 Ašchabade įkūrė Rytų avangardo mokyklą (dar vadinta Rytų meno spartuoliškąja mokykla), kuri propagavo revoliucines idėjas; ją baigę B. Nurali (1900–65), S. Begliarovas (1898–1949) vėliau šalyje įkūrė nacionalinių dailės mokyklų.

Nuo 20 a. 6 dešimtmečio dailėje vyrauja daugiausia koloristinė realistinė, sąsajų su liaudies daile turinti tapyba (I. Klyčevas, 1923–2006, broliai Amanas, g. 1930, ir Chary, g. 1933, Amangeldyjevai, S. Babikovas, 1937–77, M. Mamedovas, 1938–85, K. Bekmuradovas, g. 1934, D. Bairamovas, g. 1938, O. Akmuradova). Kuriama grafika, scenografija (K. Allaberdy, g. 1920, Š. Achmuchamedovas, g. 1937), keramika (S. Muchamedova, g. 1952), skulptūra (D. Džumadurdy, g. 1941, reljefas Tėvynė ant memorialinės sienos Ašchabade, 1971, K. Jarmamedovo, g. 1941, skulptūra Nuotaka Ašchabade, 1989). Menininkai (16 specialybių) rengiami Turkmėnijos dailės akademijoje Ašchabade.

I. Klyčev. Džiaugsmas (iš triptiko Džiaugsmo diena; aliejus, 1967)

2271

Turkmėnijos kultūra

Turkmėnija

Turkmėnijos gamta

Turkmėnijos gyventojai

Turkmėnijos konstitucinė santvarka

Turkmėnijos partijos ir profsąjungos

Turkmėnijos ūkis

Turkmėnijos švietimas

Turkmėnijos literatūra

Turkmėnijos architektūra

Turkmėnijos muzika

Turkmėnijos teatras

Turkmėnijos kinas

Turkmėnijos žiniasklaida

Turkmėnijos ginkluotosios pajėgos

Turkmėnijos istorija

Turkmėnijos santykiai su Lietuva