Turkmėnijos kinas

Turkmnijos knas. 1926 Poltoracke (nuo 1927 Ašchabadas) įkurtoje kino studijoje (nuo 1958 Turkmenfilm, nuo 1974 A. Karlijevo vardo) statyti dokumentiniai filmai. 1929 sukurtas filmas Baltasis auksas (režisierius A. Vladyčiukas) turėjo ir dokumentinio, ir vaidybinio kino elementų. 1931 pastatytas pirmasis Turkmėnijos vaidybinis filmas Negalima užmiršti (režisierius D. Poznanskis, 1904–43), 1936 – pirmasis garsinis dokumentinis filmas Negirdėtas žygis. Vaidino teatro aktoriai A. Kulmamedovas (1908–77), A. Karlijevas (1909–73), A. Durdyjevas (1910–81). Iki 1941 filmus statė daugiausia rusų, 1941–45 – ukrainiečių kinematografininkai. Itin populiari buvo 5 dešimtmečio pabaigoje sukurta pirmoji muzikinė komedija Tolimoji nuotaka (1948, režisierius J. Ivanovas‑Barkovas, 1892–1965). 6 dešimtmečio filmuose buvo pabrėžiama socialinė buitinė tematika, atsirado turkmėnų kino režisierių (Šeimos garbė 1957, režisierius I. Mutanovas, 1903–71, Ypatinga užduotis 1958, režisieriai A. Karlijevas ir J. Ivanovas‑Barkovas, Pirmasis egzaminas 1959, režisieriai H. Agachanovas, 1916–2000, ir P. Syrovas). 7 dešimtmetyje pradėjo dirbti Kinematografijos institutą Maskvoje baigę režisieriai. 7–10 dešimtmetyje aktualios tematikos, dorovinės problematikos filmų sukūrė Ch. Agachanovas (Gaidys, su G. Zeleranskiu), A. Karlijevas (Lemiamas žingsnis, abu 1966), B. Mansurovas (1937–2011; Varžybos 1963, Troškulio numalšinimas 1966, pagal J. Trifonovą, Vergė 1970, pagal A. Platonovą), E. Chačiaturovas (g. 1936; Dykuma 1967), H. Narlijevas (g. 1937; Marti 1971, Mokėk pasakyti „ne“ 1977, Džamal medis 1981, Mankurtas 1990, pagal Č. Aitmatovą), H. Kakabajevas (g. 1939; Aukso spalva 1974, Trumpos rankovės 1984, Atgaila 1996), K. Orazsachatovas (g. 1935; Įpėdinis 1976, Bastionas 1983, Keršto slėnis 1987), H. Narlijevas (g. 1945; Balta migla 1977, Ankstyvi raiteliai 1981), J. Seidovas (1932–2023; Senųjų kalnų legenda 1988), U. Saparovas (g. 1938; Angelėli, pradžiugink 1992), B.‑B. Mamedovas (g. 1953; Žmogus su egle 1995), K. Annanovas (1958–2017; Legenda 1999). Žymesni aktoriai: S. Karryjevas (1906–86), G. Chodžajevas (1907–70), A. Karlijevas, M. Atachanovas (1914–87), B. Annanovas (1934–91), Ch. Nurlyjevas (g. 1937), M. Aimedova (g. 1941), Ž. Smelianskaja.

Turkmėnijos kultūra

Turkmėnija

Turkmėnijos gamta

Turkmėnijos gyventojai

Turkmėnijos konstitucinė santvarka

Turkmėnijos partijos ir profsąjungos

Turkmėnijos ūkis

Turkmėnijos švietimas

Turkmėnijos literatūra

Turkmėnijos architektūra

Turkmėnijos dailė

Turkmėnijos muzika

Turkmėnijos teatras

Turkmėnijos žiniasklaida

Turkmėnijos ginkluotosios pajėgos

Turkmėnijos istorija

Turkmėnijos santykiai su Lietuva