Turkmnijos mùzika apima dainuojamąją poeziją, instrumentinę muziką, liaudies dainas, nuo 20 a. – dar ir Vakarų pavyzdžio akademinę muziką.
Muzikos ištakos, bruožai
Archeologiniais duomenimis, muzikos ištakos siekia 3–2 a. pr. Kr. Partų karalystės laikus, jos raidai įtakos turėjo senovės Graikijos ir Persijos muzikinė kultūra. Žinių apie turkmėnų muziką esama 9–13 a. Alkindo, Alfarabijaus, Avicenos, Safi ad Dino Urmavi traktatuose. Valdant Seldžiukų dinastijai (11–12 a.) turkmėnų muzika klestėjo, 13–14 a. per mongolų-totorių antplūdį ir Timūro žygius patyrė nuosmukį ir izoliaciją. Turkmėnų muzikinę kultūrą su Artimųjų Rytų Turkestano regionu (nuo Azerbaidžano iki Uzbekijos) sieja smaiginis smuikas gidžakas, arabų–persų poetinės metrikos ir eilėdaros formos, liaudies epo Görogly vaizdiniai dainuojamojoje poezijoje, su kazachų ir kirgizų muzika – dainių varžybos, griežimo dutaru stiliai. Vestuvinės dainos yar‑yar, tiurkiškoji eilėdara barmakas, metalinis dambrelis gopūzas tokie pat, kaip ir visoje Centrinėje Azijoje.
Tradicinė muzika
Tradicinė muzika turi persų ir tiurkų muzikos bruožų. Gausu mišriųjų ir kintamųjų metrų, vartojamos įvairios modalinės dermės. Profesionalūs dainiai bachšiai (jų skiriama mažiausiai 8 mokyklos) atlieka dastanus (šiaurėje pritariama vienu, pietuose – 2–3 dutarais, suderintais unisonu). Žymesni bachšiai: Ahmatas Bahşy, Akmuradas Cary, Allamuras Amanas, Annaberdi Atdanas ir kiti. Giedama gerkliniu ir gomuriniu balsu, ornamentikai vartojama vadinamoji balso laužymo technika. Dutaru, ilgąja nendrės fleita gargy‑tiuidiuku ir smuiku gidžaku griežiami vokalinės kilmės kūriniai. Savarankišką instrumentinį repertuarą sudaro dutaro pjesės (apima 5 makamus ir pjesių ciklus Gyrklar bei Seltykar). Piemenys pučia birbynę dili‑tiuidiuką, moterys (anksčiau šamanai) griežia dambreliu gopūzu.
dutaras
Liaudies muzika
Liaudies muzika apima kalendorines, šeimos švenčių ciklo dainas ir darbo dainų negausų repertuarą. Ramadano pirmajai dienai skirtas giesmes gieda dervišai arba 5–7 metų vaikai, jo pabaigoje atliekama dervišų ritualiniai rateliai zikrai, religinės meilės poemos gazelės. Šeimos švenčių dainų ciklas apima lopšines, merginų ir vestuvines dainas, laidotuvių raudas. Liaudies dainos grindžiamos izosilabine barmako eilėdara. Vyrauja 2/4, 4/4, 3/4 ir 6/8 metrai, melodika kvartos – kvintos apimties. Paplitę merginų žaidimai rateliai, vestuviniai moterų, piemenų šokiai.
Muzikos raida sovietų valdžios metais
Sovietų valdžios metais įkurtas liaudies instrumentų orkestras, jam repertuarą kūrė N. Chalmamedovas, Č. Nurimovas. Muzikos kūriniai grindžiami Vakarų Europos ir rusų akademinės muzikos tradicija (dauguma kompozitorių mokėsi Rusijoje). 1929 įkurtas pirmasis simfoninis orkestras, 1934 – choras. 1939 įkurta Turkmėnijos kompozitorių sąjunga. 1941 įsteigtas Turkmėnijos operos ir baleto teatras. Didžioji dalis operų libretų pagrįsti tradiciniais siužetais, tarp jų – Zochrė ir Tahyras (1941, kompozitoriai V. Muchatovas ir A. Šapošnikovas, pagal 19 a. turkmėnų poetą Mollanepesą), Leili ir Medžnūnas (1946, kompozitoriai D. Ovezovas ir J. Meitusas), Šasenemė ir Garibas (1944, A. Šapošnikovas ir D. Ovezovas), Keymir Ker (1977, V. Muchatovas). Kita nacionalinės operos repertuaro dalis atspindėjo sovietų ideologiją. Sukurta baletų, tarp jų – Laimė (1970, kompozitorius K. Kulijevas), Nemirtingumas (1972), Geroji burtininkė (1979, abiejų kompozitorius D. Nurijevas), Kugitano tragedija (1977, kompozitorius Č. Nurimovas). Simfoninė muzika pradėjo klostytis 20 a. 6 dešimtmetyje, brandą pasiekė 7–8 dešimtmetyje. Žymesni kūrėjai: V. Muchatovas, R. Alajarovas, D. Chidirovas, B. Chudainazarovas, Č. Nurimovas. Kamerinė muzika išpopuliarėjo 20 a. 8 dešimtmečio pabaigoje (kūrė Č. Nurimovas, N. Chalmamedovas, R. Redžepovas). Sukurta romansų ciklų ir vokalinių ansamblių pagal Rytų klasikinių poetų tekstus (N. Chalmamedovas, R. Alajarovas, A. Agadžikovas, D. Nurijevas, R. Kutlijevas, V. Achmedovas). 2000–07 drausta opera, baletas, cirkas, kinas, kurie laikyti svetimais turkmėnų kultūrai.
L: S. Gulliev Iskusstvo turkmenskich bachši Ašchabad 1985; F. Abukova Turkmenskaja opera Ašchabad 1987.
1731
Turkmėnijos kultūra
Turkmėnijos konstitucinė santvarka
Turkmėnijos partijos ir profsąjungos