Turkmnijos švietmas
Iki 19 a. vidurio veikė tik musulmonų dvasinės mokyklos: pradinės mektebės ir aukštesniosios medresės. Buvo mokoma Korano, persų kalbos, arabų kalbos ir Rytų literatūros. Mokėsi vietos aukštuomenės (chanų, bajų, mulų) vaikai. 19 a. 7 dešimtmetyje Turkmėniją prijungus prie Rusijos imperijos įsteigtos pirmosios pasaulietinės mokyklos. 19 a. pabaigoje mokyklos dėstomąja rusų kalba buvo dvejopos: rusų administracijos ir pasiturinčių turkmėnų (t. p. kitų tautybių) vaikams. 1897 raštingi buvo tik 0,7 % gyventojų. Užkaspijo (nuo 1921 Turkmėnijos) srityje 1915 veikė 58 mokyklos, jose mokėsi 6800 mokinių. Po Spalio perversmo švietimo sistema pertvarkyta pagal SSRS švietimo sistemą: mokykla atskirta nuo Bažnyčios, įvestas nemokamas pradinis mokslas gimtąja kalba, 1928 vietoj arabų įvesti lotyniški rašmenys, 1940 – kirilika, 1991 – vėl lotyniški rašmenys. Dėl pilietinio karo pradinis mokslas įgyvendintas laipsniškai. 1919 veikė 39 pasaulietinės mokyklos, iš jų – 13 turkmėnų. Iš pradžių mokytojams reñgti buvo steigiami trumpalaikiai kursai, 1922 Poltoracke (nuo 1927 Ašchabadas) įsteigtas pedagoginis technikumas. 1930 paskelbtas visuotinis privalomas ir nemokamas pradinis, 1937 – septynmetis, 1959 – aštuonmetis mokslas 7–15 m. vaikams. 1971–1975 pereita prie dešimtmečio, 1993 – prie devynmečio, 2007 – vėl prie dešimtmečio vidurinio mokslo.
Švietimą tvarko Švietimo ministerija. Dėstoma turkmėnų kalba, rusų kalba, kai kuriose mokyklose – kazachų kalba, uzbekų kalba.
Bendrojo lavinimo švietimo sistemą sudaro ikimokyklinės įstaigos (vaikų lopšeliai 1–3 m. vaikams ir vaikų darželiai 3–6/7 m. vaikams), trimetė pradinė mokykla (7–10 m. vaikams), keturmetė vidurinė mokykla (11–15 m. jaunuoliams) ir keturmetė bendrojo lavinimo aukštesnioji mokykla (16–19 m. jaunuoliams). Baigusieji vidurinę mokyklą mokslus gali tęsti dvimetėje arba keturmetėje profesinėje mokykloje (16–18 m. arba 16–20 m. jaunuoliams). 2010/11 buvo 1270 bendrojo lavinimo mokyklų (iš jų – 1230 kaimo vietovėse), 931 270 mokinių (iš jų – 558 110 mokėsi kaimo vietovėse; 97 % šios amžiaus grupės vaikų lankė pradinę mokyklą, 85 % – vidurinę mokyklą), 69 440 mokytojų.
mokiniai per pamoką su mokytoja klasėje (Ašchabadas, 2014 11 04)
Turkmėnijos valstybinis kultūros universitetas Ašchabade
Veikia tik valstybinės aukštosios mokyklos. 2013 jų buvo 24 (iš jų – 5 karinės), 83 100 studentų, 6190 dėstytojų. Jose mokslas trunka 5 m. (medicinos aukštosiose mokyklose – 6/7 m.), dėstoma turkmėnų ir rusų kalbomis. Aukštojo mokslo svarbiausios institucijos – Žemės ūkio (įkurtas 1930), Turkmėnijos (įkurtas 1950; 2013 buvo Fizikos ir matematikos, Gamtos mokslų ir geografijos, Istorijos, Teisės ir tarptautinių santykių, Turkmėnų kalbos ir literatūros, Užsienio kalbų fakultetai; 5000 studentų), Turkmėnijos medicinos (įkurtas 1931) universitetai, Turkmėnijos dailės akademija (įkurta 1994), Turkmėnijos nacionalinė konservatorija (visi Ašchabade). Baigusieji aukštąją mokyklą toliau gali studijuoti Turkmėnijos mokslų akademijoje (įkurta 1951 Ašchabade; svarbiausia mokslo įstaiga) – aspirantūroje.
Veikia apie 140 viešųjų bibliotekų, didžiausia – Turkmėnijos nacionalinė biblioteka (įkurta 1895 Ašchabade).
Muziejai: Nacionalinis istorijos ir etnografijos, Istorijos, Turkmėnijos kilimų, Ašchabado nacionalinis istorijos, Turkmėnijos valstybinis kultūros centro.
Turkmėnijos kultūra
2271
Turkmėnijos konstitucinė santvarka
Turkmėnijos partijos ir profsąjungos