Turkmnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Turkmėnija – ekonomiškai silpna valstybė.
2012 BVP sudarė 33,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 47,6 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4722 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 8500 JAV dolerių), infliacija – 10,5 %, užsienio skola – 429,1 mlrd. JAV dolerių.
2019, Pasaulio banko duomenimis, Turkmėnijos BVP sudarė 45,231 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 96,228 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 7612 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 16 194 JAV doleriai). 2022 12 infliacija siekė 17,5 %.
https://s.vle.lt/diagramos/266.html
Pramonė
Svarbiausia Turkmėnijos pramonės šaka – naftos ir gamtinių dujų gavyba (ketvirtoji vieta pasaulyje pagal gamtinių dujų atsargas). Gamtinių dujų gavybos svarbiausi centrai – Şatlykas, Dauletabadas, Naipas, Gazojakas (Gaz‑Ačakas). Nafta gaunama Turkmėnijos vakarinėje dalyje – Gaurdako, Hazaro, Balkanabato, Koturdepo, Barsagelmeso apylinkėse. Kara Bogaz Golo įlankos regione kasama mirabilitas, Gaurdako apylinkėse – siera.
Dar kasama gipsas, molis. Turkmėnijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2009 Turkmėnijoje pagaminta 15,02 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 95 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės; didžiausia – Mary (galia 1370 megavatų). Likusią dalį pagamina hidroelektrinės; didžiausia – Hindukušo hidroelektrinė (350 megavatų). Naftos (Türkmenbaşy, Türkmenabate) ir gamtinių dujų perdirbimo, statybinių medžiagų (cemento, gelžbetonio, izoliacinių medžiagų), chemijos (minrealinių trąšų), naftos chemijos, tekstilės (daugiausia medvilnės, vilnų, šilkverpių kokonų perdirbimo), odos, maisto pramonė, naftos gavybos įrenginių, statybos mašinų gamyba. Tradiciniai kilimų gamybos amatai. Turkmėnijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
turkmėnė prekiauja kilimais Ašchabado Altyn Asyr turguje – didžiausiame turguje Vidurinėje Azijoje
1
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbama žemė užima 3,8 % Turkmėnijos teritorijos, iš jų daugiau kaip 65 % – natūralios pievos ir ganyklos.
Plėtojama irigacinė žemdirbystė (drėkinama daugiau kaip 18 000 kvadratinių kilometrų dirbamų laukų). Palankiausios sąlygos žemdirbystei ir gyvulininkystei plėtoti yra Amudarjos žemupio oazėse, Karakumų kanalo drėkinamuose laukuose. Pramoninės reikšmės svarbiausi augalai – vilnamedžiai. Auginama kviečiai, ryžiai, miežiai, sorgai, vynmedžiai, melionmedžiai, obelys, pomidorai. Turkmėnijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys (ypač karakulinės), ožkos, arkliai, kupranugariai, šilkverpiai, naminiai paukščiai. Turkmėnijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Žvejyba; 2005 sugauta 15 016 tonų žuvų (daugiausia kilkių). Žvejojama Kaspijos jūroje.
3
4
5
Turizmas
Prezidento rūmai Ašchabade (2011)
2007 Turkmėniją aplankė apie 8200 užsienio turistų. Dažniausiai lankoma kultūros ir istorijos paminklai Ašchabade, Karakumų dykuma ir Darvazos (Derwezės) degantis gamtinių dujų laukas joje (vadinamieji Vartai į pragarą), Badchyzo ir Kugitangau rezervatai, Köw Ata požeminis ežeras Bakhardeno urve (netoli Ašchabado), Ýekedeşiko miestas-urvas.
Transportas ir ryšiai
2008 geležinkelių buvo 2980 kilometrų. Geležinkelių svarbiausios linijos: Türkmenbaşy–Atamyratas, Transkaspijos (Türkmenbaşy–Ašchabadas–Tejenas) geležinkelis, jo šakos Mary–Türkmenabatas–Taškentas (Uzbekija) ir į Mašhadą (Iranas). 2002 automobilių kelių buvo 58 592 km, iš jų 47 577 km su kieta danga. Svarbiausios automobilių magistralės – Türkmenbaşy–Ašchabadas–Türkmenabatas–Taškentas (Uzbekija), Türkmenabatas–Daşoguzas, Türkmenabatas–Atamyratas, Mary–Heratas (Afganistanas). 3 tarptautiniai oro uostai: Ašchabado, Mary, Türkmenbaşy. Vidaus vandenų kelių apie 1300 km, laivuojama Amudarjos ir Karakumų kanalo atkarpos. 2009 buvo įregistruoti 56 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 63 100 bruto tonų. Jūrų svarbiausias uostas – Türkmenbaşy; išvežama nafta ir jos produktai, keleivių keltai į Baku (Azerbaidžanas), Astrachanę, Machačkalą, Derbentą (Rusija). 2013 buvo 7500 km dujotiekių, 1501 km naftotiekių.
Bankai
2013 veikė Turkmėnijos centrinis bankas (Türkmenistanyň Merkezi Banky, įkurtas 1991, būstinė Ašchabade) ir 11 komercinių bankų (iš jų – 5 valstybiniai, 2 užsienio kapitalo). Turkmėnijos piniginis vienetas – manatas, lygus 100 tengių, įvestas 1993 vietoj Rusijos rublio. Ašchabade veikia Turkmėnijos valstybinė prekių ir žaliavų birža (Türkmenistanyň Döwlet haryt‑çig mal biržasy, įkurta 1994).
Užsienio prekyba
Turkmėnijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. Daugiausia eksportuojama dujos, nafta ir jos produktai, tekstilės (daugiausia medvilnės) gaminiai, importuojama – mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, metalai, cheminės medžiagos, maisto produktai. Daugiausia eksportuojama į Kiniją, Uzbekiją, Rusiją, Turkiją, Italiją, daugiausia importuojama iš Turkijos, Rusijos, Kinijos, Alžyro, Vokietijos, Jungtinių Arabų Emyratų.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Turkmėniją prekių už 71,8 mln. litų, importavo iš Turkmėnijos – už 6,6 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Turkmėniją prekių už 8,047 mln. eurų, importavo iš Turkmėnijos prekių už 0,266 mln. eurų.
2021 Lietuvos ir Turkmėnijos prekybos apyvarta siekė 18,6 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Turkmėniją prekių už 17,9 mln. eurų, importavo iš Turkmėnijos prekių už 0,73 mln. eurų (daugiausia vatos, neaustinių medžiagų ir medvilnės gaminių). 2022 pradžioje Turkmėnijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 0,14 mln. eurų.
Turkmėnijos BVP struktūra (2012)
2271
-Turkmėnijos pramonė; -Turkmėnijos žemės ūkis; -turizmas Turkmėnijoje; -Turkmėnijos transportas; -Turkmėnijos bankai; -Turkmėnijos užsienio prekyba; -Turkmėnijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Turkmėnijos konstitucinė santvarka
Turkmėnijos partijos ir profsąjungos