tutas, materialių, finansinių ir piniginę vertę turinčių nematerialių vertybių, kurios priklauso ekonominiam subjektui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), visuma.
Pagal išraiškos formą skiriama materialusis (turintis fizinę išraišką, pavyzdžiui, žemė, miškai, pastatai, pramoninė įranga, transporto priemonės, buitinė technika, kiti įvairios paskirties daiktai), nematerialusis (pavyzdžiui, informacija, kompiuterių programinė įranga, patentai, licencijos, kita intelektinė nuosavybė) ir finansinis turtas (pavyzdžiui, pinigai, indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose, suteiktos paskolos, draudimo polisai, akcijos, obligacijos, kiti vertybiniai popieriai), pagal naudojimo laiką – ilgalaikis turtas (naudojamas daugiau kaip vienerius metus ir turi didesnę už tam tikrą įstatymų nustatytą minimalią sumą pradinę įsigijimo vertę; materialusis ilgalaikis turtas, nematerialusis ilgalaikis turtas) ir trumpalaikis (naudojamas ne ilgiau kaip vienerius metus arba mažavertis, net jei naudojamas ilgesnį laikotarpį), pagal galimybę greitai ir be finansinių nuostolių paversti jį grynaisiais pinigais – likvidusis turtas ir nelikvidusis turtas, kuriam parduoti reikia daug laiko arba kurį parduodant patiriama daug nuostolių.
Pagal ekonominės analizės lygį skiriama pavienių fizinių bei juridinių asmenų ir visos šalies, arba nacionalinis, pagal nuosavybės teisinius santykius – privatus, kolektyvinis, valstybės turtas ir visuomeninis turtas.
Materialusis turtas dar skirstomas į kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą. Turto savininkas gali jį naudoti savo poreikiams ar tam tikrai ekonominei naudai (pajamoms, palūkanoms, dividendams ir kita) gauti, parduoti, išnuomoti, užstatyti, išmainyti, perdirbti ar sunaikinti.
2708