tutinė žalà, materiãlinė žalà, fizinio ar juridinio asmens turto netekimas ar sugadinimas, patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), t. p. dėl neteisėtų veiksmų negautos pajamos. Civilinėje teisėje turtinė žala gali atsirasti esant sutartinei atsakomybei (atlygintinos turtinės žalos dydį gali nustatyti pačios šalys) ar deliktinei atsakomybei (turtinės žalos dydį dažniausiai nustato teismas, remdamasis visiško žalos atlyginimo principu).
Skiriama tiesioginė (reali) ir netiesioginė (negautos pajamos; jomis gali būti pripažįstamos pajamos, kurių buvo galima tikėtis įprastomis ar net ypatingomis sąlygomis) turtinė žala.
Pagal poveikį objektams ir interesams iš deliktų kylanti turtinė žala skirstoma į žalą asmeniui (pvz., atsiradusi sužalojus asmenį, dėl gyvybės atėmimo), daiktui (pvz., tiesioginiai nuostoliai sugadinus ar sunaikinus daiktą, daikto vertės sumažėjimas), kitiems interesams (pvz., žala padaroma teisėtiems lūkesčiams).
Daugelyje valstybių turtinė žala atlyginama apmokant sunaikinto turto vertę, vietoj sunaikinto turto nukentėjusiajam perduodant tokios pat kokybės ir rūšies daiktą, jei turtas tik sugadintas – jį pataisant ar jo pataisymo išlaidas atlyginant pinigais.
Baudžiamojoje teisėje turtinė žala apima nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., per vagystę ar plėšimą pagrobti daiktai), materialinius nuostolius, nukentėjusiojo patirtus dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., sužalotas ar susargdintas žmogus negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika), išlaidas, patirtas šalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo). Tam tikrais atvejais turtinės žalos buvimas ar nebuvimas lemia baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą atsiradimą (pvz., tarnybos pareigų neatlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei padaryta didelė turtinė žala valstybei ar kitiems asmenims) arba yra požymis, didinantis baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimų padarymą (pvz., griežčiau baudžiama už oficialaus dokumento suklastojimą, jei tokia veika padaroma didelė turtinė žala valstybei ar visuomenei).
Turtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pateikiant civilinį ieškinį (jo dydį lemia nukentėjusiajam padarytos žalos dydis) ar savanoriškai susitarus (padarytos turtinės žalos savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė).
Lietuvoje Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) nustato, kad turtinė žala apskaičiuojama pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias kainas, jei įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti turtinės žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną buvusių kainų.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) apie nukentėjusiojo patirtą turtinės žalos dydį sprendžiama atsižvelgiant į realios žalos piniginę išraišką ir nukentėjusiojo materialinę padėtį, jo išlaikytinius, kitas aplinkybes.
1431