tuto draudmas, ne gyvybės draudimo rūšis, kai draudžiami fiziniai ar juridiniai asmens turtiniai interesai. Pagal Europos Sąjungos ne gyvybės draudimo direktyvas (pirmoji – 1973, antroji – 1988, trečioji – 1992) turto draudimas neapima sausumos, vandens ir oro transporto priemonių (jos draudžiamos transporto priemonių draudimu) ir vežamų krovinių (jų draudimas taip pat yra atskira draudimo rūšis, važtos draudimas). Skiriamas turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų (uragano, žemės drebėjimo, nuošliaužų, potvynio ir kitų) ir turto draudimas nuo kitų rizikų (vagystės, vandalizmo, vandentiekio avarijų, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir kita). Dažniausiai nedraudžiama nuo karo ar vidinių nesutarimų patirtų nuostolių, nes šių rizikų neįmanoma tiksliai įvertinti. Įmonių turto draudimu gali būti draudžiama patalpos (administracinės, gamybinės), sandėliai, įranga (gamybinė, biuro, programinė), produkcijos atsargos, duomenys ir kitos vertybės, gyventojų pastatų draudimu – gyvenamieji namai, pagalbiniai pastatai prie jų, kotedžai, butai, sodo namai, sodybos, namų ūkio turto draudimu – pastato viduje esantis kilnojamasis turtas (baldai, buit. technika, namų apyvokos reikmenys ir kita). Dažniausiai draudžiama savanoriškuoju draudimu, tik tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai turto savininkas ketina jį įkeisti ar panaudoti kitoms prievolėms įvykdyti) – privalomuoju draudimu. Draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimo sumos (ji dažniausiai lygi turto atkuriamajai vertei), turto rūšies, jo naudojimo pobūdžio, pasirinktų draudžiamųjų (draudiminių) įvykių, naudojamų turto apsaugos priemonių ir kitų veiksnių. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudėjui padarytos žalos ar jo patirtų nuostolių, turėtų kitų išlaidų, bet negali viršyti draudimo sumos. Nuostoliai nekompensuojami įrodžius, kad žala buvo draudėjo, jo šeimos nario ar naudos gavėjo sąmoningai padaryta arba dėl draudėjo didelio aplaidumo ar nerūpestingumo.
Lietuvoje turto draudimą reglamentuoja Draudimo įstatymas (2003, įsigaliojo 2004, nauja redakcija 2012).