Tuvalu salų gamtinis žemėlapis
Tuvãlu sãlos (Tuvalu Islands), iki 1975 Ellice’o salos (Ellice Islands, Èlio sãlos, Èliso sãlos), salynas Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Polinezijoje; priklauso Tuvalu valstybei. Plotas 25,63 km2. 11 400 gyventojų (2021). 3 koralinės salos (Nanumanga, Niutao, Niulakita) ir 6 koraliniai atolai (Vaitapu, Nanumea, Nui, Nukufetau, Funafutis, Nukulaelae) ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 650 km grandine. Mažiausias atstumas (tarp Nukufetau ir Vaitapu) 67 km, didžiausias (tarp Nui ir Vaitapu) – 172 kilometrai. Atolus sudaro mažos salelės (motu). Didžiausias – Vaitapu atolas. Didžiausias miestas – Funafutis (sostinė, Funafučio atole).
Salyno pagrindą sudaro koralais apaugusios povandeninio vulkaninio kalnagūbrio aukščiausios viršūnės. Pakrantės (ypač vakarinės) paveiktos abrazijos. Reljefas lygus (buvę nedideli iškilimai išlyginti II pasaulinio karo metu, įrengiant amerikiečių karinių oro pajėgų bazę). Paviršiaus aukštis iki 5 m (vienos žemiausių pasaulio salų). Dėl klimato atšilimo sukelto Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo (per 1993–99 laikotarpį 22 mm kasmet, 1995 – 40 mm) dalis salyno pakrančių gali atsidurti po vandeniu.
Klimatas tropinis jūrinis. 2 sezonai. Vidutinė metinė oro temperatūra 27–30 °C. Per metus iškrinta 2500–4000 mm kritulių. Lapkričio–balandžio laikotarpiu dažni taifūnai.
Apie 1/2 salyno ploto užima miškai. Pakrantėse vietomis mangrovės. Dėl dirvožemių didelio poringumo salyne nėra upių. Požeminiai vandenys telkiasi silpnai mineralizuoto vandens lęšiuose. Geriamo vandens trūkumas (dėl sūraus jūros vandens infiltracijos ir antropogeninės taršos).
Tuvalu salas 1568 atrado ispanas Á. Mendaña de Neyra; pavadino Lagūninėmis salomis.