Tùvos istòrija
Senovės laikai
Žmonės Tuvos dabartinėje teritorijoje gyveno nuo paleolito. Nuo bronzos amžiaus jie vertėsi klajokline gyvulininkyste, apdirbo metalą. Nuo 2 a. pr. Kr. dažnai įsiverždavo klajoklių gentys (chunai ir kitos), kurdavosi netvarios genčių sąjungos.
vadinamieji elnio akmenys (senovės megalitai, su piešiniais, dažniausiai vaizduojančiais elnius) Tuvos stepėse
Viduriniai amžiai ir naujieji laikai
6 a. viduryje–8 a. viduryje regionas priklausė Tiurkų kaganatui, nuo 8 a. vidurio – uigūrams, nuo 9 a. vidurio – kirgizams. 1207 Tuvos žemes nukariavo Čingischanas, vėliau jas valdė įvairios mongolų kunigaikštystės, 17 a. viduryje–18 a. viduryje – Oiratų chanatas, nuo 18 a. vidurio – Mandžiūrija. 17–18 a. paplito Tibeto budizmas. 19 a. į Tuvą ėmė skverbtis Rusijos imperija.
20–21 amžiai
1912 Tuva, pavadinta Urianchajaus kraštu, tapo Rusijos imperijos protektoratu. Per Rusijos pilietinį karą 1918–21 Tuvoje veikė Sovietų Rusijos, A. Kolčiako baltagvardiečių, Kinijos, Mongolijos kariuomenės. 1921 08 14 buvo įkurta formaliai nepriklausoma prosovietinė Tannu Tuvos Liaudies Respublika (nuo 1926 Tuvos Liaudies Respublika; ją pripažino tik SSRS ir Mongolija); 1944 10 Tuva tariamai savanoriškai prisijungė prie SSRS (kaip Tuvos autonominė sritis, nuo 1961 – Tuvos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika). Po 4 dešimtmetyje įvykdytos žemės ūkio kolektyvizacijos Tuvos gyventojai priverstinai tapo sėslūs. Po II pasaulinio karo Tuvoje buvo plėtojama kasyba ir pramonė. Žlugus SSRS Tuva 1992 03 pasirašė sąjunginę sutartį su Rusijos Federacija ir tapo jos respublika. 2001 05 06 priimtoje konstitucijoje (pakeitė ankstesnę, priimtą 1993) neliko užuominų apie Tuvos suverenitetą. Rusijos centrinės valdžios iniciatyva 2010 priimtos konstitucijos pataisos: vietoj dvejų rūmų Didžiojo Churalo įvestas vienų rūmų Churalas; pašalintas straipsnis dėl Tuvos pilietybės.
namas Kočetovo kaime, kuriame 1921 08 14 paskelbta Tannu Tuvos Liaudies Respublika