tvártas, ūkinis pastatas arba patalpa gyvuliams laikyti, auginti, penėti arba veisti.
Tvartų rūšys
Pagal paskirtį skiriama arklidė, avidė, karvidė, kiaulidė, veršidė. Juose įrengiamos atitvertos vietos gyvuliams laikyti (gardas, narvelis, perdarynė), šėrimo ir aptarnavimo takai, pagalbinės patalpos.
Kamajų dvaro tvartas
Tvartas būna stačiakampis, vienaaukštis, kartais dviaukštis arba daugiaaukštis. Gyvuliams į diendaržius išleisti kai kurių tvartų sienose įrengiamos landos. Pagal guoliavietės tipą tvartai esti gilūs, pusgiliai ir seklūs. Giliojo tvarto guoliavietėje būna storas (0,5 m) kraiko sluoksnis, kuris išmėžiamas krautuvais kas 3–6 mėnesius. Tokio tvarto nereikia šildyti, gyvuliai pristovi daug mėšlo. Pusgilio tvarto guoliavietėje būna 0,1–0,3 m storio kraiko sluoksnis. Išmėžiamas buldozeriu. Jame dažniausiai laikomi augantys veisliniai gyvuliai. Sekliojo tvarto guoliavietės nekreikiamos arba mažai kreikiamos, mėšlas valomas kasdien. Visų tvartų dydžiai priklauso nuo juose laikomų gyvulių skaičiaus, rūšies ir laikymo būdo.
Tvartai Lietuvoje
Lietuvos 16 amžiaus dvarų inventoriuose minimi visoje šalyje paplitę pailgi keturkampiai tvartai (įvairiose vietose vadintas skirtingai – abarė, dangtis, gurbas, kūtė, punia, staldas) su keliomis patalpomis arkliams, karvėms ir kitiems gyvuliams. Didesniuose ūkiuose būta atskirų tvartų kiekvienos rūšies gyvuliams. Prie tvarto galų pristatytose daržinėse laikyti pašarai. Šiaurės Aukštaitijoje tarp arklių ir karvių tvartų arba šalia daržinės dar būdavo patalpa (vadinamasis šapas) rogėms ir kitiems padargams laikyti; pavasarį į tą patalpą būdavo išleidžiamos karvės. Pietryčių Lietuvoje pailgas keturkampis tvartas būdavo po vienu stogu su gyvenamuoju namu. Nuo 16 amžiaus antros pusės iki 19 amžiaus pabaigos Žemaitijoje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje didesniuose ūkiuose buvo statomi L ir U pavidalo arba uždaro keturkampio formos 10–12 patalpų (kelios – gyvuliams, dvi daržinės, stoginės padargams ir įrankiams laikyti) tvartas su diendaržiu (laidaru) viduryje; į jį vasarą vakarais suvarydavo gyvulius.
Gelvonų dvaro sodybos tvartas (Širvintų rajono savivaldybė)
20 amžiaus pradžioje dvarų, turtingų valstiečių ūkiuose buvo statomi tvartai (dažnai iš plytų) su akmenų mūro arba žemių supiltu tilteliu užvažiuoti ant aukšto, kur buvo laikomas pašaras.
avys tvarte (Daržinėlės, Varėnos rajono savivaldybė)
Žemaitijoje dideliuose ūkiuose kiaulės buvo laikomos atskiruose kiaulininkuose. Visų tvartų pamatai aukšti, dažniausiai sumūryti iš akmenų, vėliau – betoniniai, sienos iš molio arba apvalių, vėliau – ir apipjautų rąstų, dvaruose – iš akmenų arba plytų. Ant vietoj lubų tankiai patiestų karčių (tvarto su tilteliu lubos tvirtos, iš storų lentų), būdavo kraunami šiaudai ir šienas. Senesnių tvartų stogai šiaudiniai, keturšlaičiai, su plačiomis pastogėmis, 20 amžiaus pirmoje pusėje statytų – dvišlaičiai, keraminių, cementinių čerpių arba skiedrų, priekyje su plačiomis pastogėmis. Statyti tvartai ir su artyke – naudojant atraminę konstrukciją buvo padidinama erdvė tarp sienų ir stogo šienui arba šiaudams krauti.
Karvidžių, arklidžių durys aukštos, plačios, dvivėrės, kiaulidžių ir avidžių – mažesnės, vienvėrės, tik iš kiemo pusės. Senieji tvartai buvo be langų arba su mažais langeliais.
Nuo 20 amžiaus šešto dešimtmečio kolūkiuose buvo statomos tipinės arklidės, karvidės, kiaulidės, avidės, gyvenvietėse – nedideli kolūkiečių tvartai su daržinėmis. Per septinto–devinto dešimtmečio melioracijos vajų dauguma tradicinių tvartų nugriauta.
Nuo 20 amžiaus pabaigos dideliuose ūkiuose statomi modernūs Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys tvartai.
L: I. Butkevičius Lietuvių valstiečių ūkiniai pastatai / Iš lietuvių kultūros istorijos Vilnius t. 2 1959.
abarė; dangtis; gurbas; kūtė; punia; staldas
2271