tvarùsis finansãvimas, finansinių paslaugų suteikimas, kai į verslo ar investicinius sprendimus integruojami aplinkos, socialiniai ir valdymo kriterijai, siekiant ilgalaikės naudos suinteresuotosioms šalims.
Termino samprata
Tvariojo finansavimo terminas nėra galutinai nusistovėjęs.
Tvarusis finansavimas apima rinkos finansinių instrumentų panaudojimą tokiai veiklai ir investicijoms finansuoti, kuri užtikrina tvarų ekonomikos augimą. Tvarus ekonomikos augimas reiškia augimo tempą, kurį galima išlaikyti nesukuriant reikšmingų ekonominių problemų, ypač ateities kartoms. Tai kompromisas tarp spartaus ekonomikos augimo esamu momentu ir augimo ateityje.
Verslo organizacijos, siekdamos pritraukti tvariojo finansavimo šaltinius, savo veiklos ir investicinius sprendimus turi grįsti aplinkos, socialiniais ir valdymo (angl. Environmental, Social and Governance, ESG) kriterijais. Aplinkos kriterijams priskiriama organizacijos ar šalies ekologinis pėdsakas, aplinkosaugos vadybos sistema, aplinkos valdymas, aplinkosaugos produktų priežiūra ir kita. Socialiniai kriterijai apima darbuotojų teises, saugą, įvairovę, švietimą, darbo santykius, tiekimo grandinės standartus, bendruomenės santykius, žmogaus teises ir kita. Verslo organizacijų valdysenos praktika, kurioje itin svarbus skaidrumas, verslo etika, pagarba įvairių suinteresuotųjų šalių interesams, yra vienas kertinių momentų, nulemiančių, ar verslas gaus reikiamą tvarųjį finansavimą.
Tvarusis finansavimas suprantamas ir kaip visos finansų sistemos plėtra tvaresniu būdu, kai priimant investicinius sprendimus finansų sektoriuje tinkamai atsižvelgiama į ESG kriterijus. Svarbiausios didinant finansų sistemos tvarumą yra reguliavimo institucijos, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai visame pasaulyje.
Finansavimo pagrindas
Tvariojo finansavimo pagrindas – tvarus finansų centras. Toks centras yra finansų rinka, prisidedanti prie organizacijų tvarios plėtros ir jų vertės kūrimo ekonomine, aplinkos ir socialine prasme. Tvarus finansų centras akumuliuoja finansinius išteklius ir per finansinius instrumentus (tvarius fondus, žaliąsias akcijas ir žaliąsias obligacijas, paskolas tvariems projektams kredituoti ir kita) užtikrina ir didina ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą ir esamu momentu, ir ilgalaikėje perspektyvoje, taip prisidėdamas prie ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo, kultūrinės įvairovės ir socialinės gerovės didinimo.
Termino istorija
Tvariojo finansavimo termino istorija siejama su 1992 vykusiu viršūnių susitikimu Rio de Žaneire. Artėjant šiam susitikimui grupė lyderių suprato, kad siekiant ekonomikos tvarios plėtros būtina privataus finansavimo pertvarka. Tais pačiais metais Niujorke buvo paskelbtas Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos bankų pareiškimas dėl aplinkos ir tvarios plėtros ir suformuota Bankininkystės iniciatyva. Ši iniciatyva davė pagrindą susiformuoti Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos finansų iniciatyvai (angl. United Nations Environment Programme Finance Initiative, UNEP FI, būstinė Ženevoje). UNEP FI buvo Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos ir pasaulinio finansų sektoriaus partnerystė siekiant pakeisti finansus ir finansuoti pokyčius, ją formuojant dalyvavo 13 didelių pasaulio finansų institucijų. Siekdama integruoti tvarumą į finansų sektorių UNEP FI remia pasaulinio finansų sektoriaus principus (atsakingo investavimo, tvaraus draudimo ir atsakingos bankininkystės) ir tvarių vertybinių popierių biržų iniciatyvą.
programos UNEP FI logotipas
3236