Tvèrė (Tver), 1931–90 Kalinin (Kalninas), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Maskvos, prie Volgos ir Tvercos santakos; srities centras. 425 072 gyventojai (2020).

upės uostas Tverėje

Upių uostas. Per miestą eina Maskvos–Sankt Peterburgo geležinkelis, Maskvos–Didžiojo Naugardo plentas.

Tekstilės, siuvimo, elektrotechnikos, chemijos, poligrafijos, statybinių medžiagų, farmacijos pramonė, baldų, mašinų, geležinkelio riedmenų gamyba. Tverės, technikos universitetai, Maskvos humanitarijos, sociologijos, ekonomikos, statybos ir informacijos, vidaus reikalų, Sankt Peterburgo ekonomikos ir inžinerijos, technikos ir dizaino universitetų, medicinos, oro ir kosmoso erdvės gynybos, Maskvos slavų kultūros, Sankt Peterburgo viešojo administravimo akademijųjų filialai, žemės ūkio, ekologijos ir teisės, ekonomikos ir vadybos, Volgos aukštupio institutai. Valstybinis, istorijos, architektūros ir literatūros, buities, M. Saltykovo‑Ščedrino, miesto muziejai. Parodų centras. Dailės galerija. Dramos (įkurtas 1921), jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai. Filhalmonija. Cirkas.

Tverė

Architektūra

Baltoji Švenčiausiosios Trejybės cerkvė (1564), Švč. Mergelės Marijos Užmigimo, arba Uspenijės, katedra (1722).

Po 1763 gaisro miestas įgavo spindulinį planą (1767, architektai P. Nikitinas, M. Kazakovas ir kiti), buvo užstatytas klasicistiniais pastatais: Jekaterinos II kelionių rūmai (1766, architektas M. Kazakovas, perstatyti 1809, architektas K. Rossi, dabar Istorijos, architektūros ir literatūros muziejus), gyvenamųjų namų kompleksas S. Razino krantinėje (18 a. 7–8 dešimtmetis, architektas P. Nikitinas), dvarininkų susirinkimų namai (1842, architektas A. Lvovas, dabar Tverės įgulos karininkų namai). Konstruktyvistiniai kino teatro Žvaigždė rūmai (1937, architektas V. Kalmykovas).

2271

Istorija

12 a. įkurta prekybinė gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1135. Priklausė Naugardo respublikai, Suzdalės, Perejaslavlio kunigaikštystėms, 1247–1385 Tverės kunigaikštystės sostinė. 14–15 a. ūkio ir kultūros centras (prekiauta su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Kaukazo, Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos šalimis).

Nuo 14 a. Tverės kunigaikščiai varžėsi su Maskvos didžiaisiais kunigaikščiais dėl Rusios didžiojo kunigaikščio titulo (jarlyko), sudarinėjo sąjungas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. 1485 Ivano III prijungta prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės.

1612 užimta Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. 18 a. vėl amatų ir prekybos centras. 1763 nuniokota gaisro; atstatyta. 1851 iki Tverės nutiesus geležinkelį (susiejo Tverę su Sankt Peterburgu ir Maskva) 19 a. antroje pusėje įsteigti 3 tekstilės fabrikai, metalurgijos įmonių.

Per II pasaulinį karą 1941 10–12 užimta nacių Vokietijos kariuomenės. 1775–1929 gubernijos, nuo 1935 srities centras.

Lietuviai

Per I pasaulinį karą Tverėje apsigyveno karo pabėgėlių lietuvių, 1916 jų čia buvo apie 600. Veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, vakariniai kursai. 1918 dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką