Tykocin (Tykòcinas), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Balstogės, prie Narevo upės.
Tykocin
1917 gyventojų (2021). Nedidelės stiklo, elektrotechnikos, baldų, maisto pramonės įmonės. Žydų kultūros muziejus (Didžiojoje sinagogoje ir Talmudisto name); prieš II pasaulinį karą Tykocinas buvo vienas didžiausių žydų kultūros centrų Lenkijoje, jame gyveno apie 5000 žydų (apie 50 % gyventojų).
Tykocino mėgėjų teatras. Kultūriniai renginiai: istorinės Jonušo Radvilos apsupties karalių pilyje (1655) inscenizacija, tarptautinis filmų apie gamtą festivalis.
Turizmas (Tykocino apylinkėse – agroturizmas). Prie Tykocino yra Narevo ir Bebros nacionaliniai parkai, plyti Knyszyno giria (kraštovaizdžio parkas).
Architektūra
Pilis (iki 1469, rekonstruota 16 a., atstatyta 2004), barokinė sinagoga (1642, perstatyta 18–19 a., dabar muziejus), misionierių vienuolyno (1748–71) su Švč. Trejybės bažnyčia (1750) ansamblis, bernardinų vienuolyno bažnyčia (18 a. antra pusė–19 a. pradžia).
Istorija
Pirmoji gyvenvietė atsirado 14 amžiuje. Miesto teisės suteiktos 1425. 1425–1569 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1569–1795 – Lenkijai. Nuo 1433 buvo Goštautų nuosavybė; 1542 Stanislovui Goštautui mirus Tykocinas atiteko Žygimantui Augustui. Valdant Žygimantui Augustui miesto pilyje įrengta karališkasis arsenalas, iždo saugyklos, biblioteka, veikė Tykocino pinigų kalykla.
1522 įsikūrė žydų bendruomenė; 17–18 a. ji buvo viena svarbiausių Lenkijoje. 1633–36 pastatyta pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje prieglauda seniems ir ligotiems kariškiams. 16–17 a. viduryje mieste klestėjo prekyba ir amatai. 1656–61 Tykociną buvo užėmusi Švedijos kariuomenė. 1661–1771 priklausė didikams (S. Czarnieckiui, Branickiams), 1705 čia įsteigtas Baltojo Erelio ordinas. 18 a. miestas išaugo, vadintas baroko perlu. 1795–1807 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1914 – Rusijai (Lenkijos karalystei). 19 a. Tykocino ekonomika smuktelėjo.
1914–19 okupuotas Vokietijos, 1919–39 priklausė Lenkijai. 1939–1941 okupuotas, prijungtas prie SSRS, 1941–45 – prie nacių Vokietijos (nužudyta apie 2500 žmonių, daugiausia žydų).
Sumažėjus gyventojų po 1950 neteko miesto teisių (atgavo 1993). 1644–1919 – seniūnijos, nuo 1919 – valsčiaus centras.