tyma, ūminė infekcinė liga. Labai užkrečiama, plinta oro lašiniu būdu. Sukėlėjas – Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genties RNR turintis virusas, jautrus išorinės aplinkos veiksniams (ultravioletinei spinduliuotei), bet yra lakus ir greitai plinta patalpų oru; lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
tymų viruso infekcijos paveikto audinio iliustracija, kurioje matomos milžiniškos daugiabranduolės ląstelės (3D vaizdas)
Dažniausiai serga 1–8 metų neskiepyti vaikai, rečiau – paaugliai ir suaugusieji. Persirgus susidaro imunitetas visam gyvenimui. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris iš kvėpavimo takų išskiria virusus pirmosiomis ligos dienomis (4–8 dienas). Inkubacinis laikotarpis trunka 9–17, kartais iki 21–23 dienų. Liga prasideda karščiavimu, sausu kosuliu, sloga, konjunktyvitu (būdinga akių paraudimas, ašarojimas, peršėjimas, šviesos baimė). Ant skruostų, lūpų, dantenų, minkštojo gomurio gleivinės atsiranda pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių su raudonu apvadu (vadinamųjų Kopliko dėmių). Po 1–2 dienų atsiranda bėrimas: pirmą dieną išberia veidą, kaklą, antrą – liemenį, trečią – rankas ir kojas. Bėrimui nykstant dar kurį laiką lieka pigmentacija. Liga trunka apie 10 dienų, ligonis nebeužkrečia aplinkinių praėjus 5 dienoms nuo bėrimo pradžios. Komplikacijos – plaučių uždegimas, laringitas, vidurinės ausies uždegimas (otitas), kartais – encefalitas.
Gydoma skausmą ir karščiavimą slopinančiais vaistais, simptomine terapija; specifinio gydymo nėra. Pagrindinė apsaugos nuo tymų priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964. Vaikai skiepijami pagal nacionalinį skiepų kalendorių kombinuota tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR, angl. Measles, Mumps, Rubeola) vakcina. Pirma dozė skiriama 15–16,5 mėnesių, antra – 6–7 metų vaikams arba paaugliams (Lietuvoje – 12 m. vaikams).
-morbilli