Todorov Tzvetan (Cvetanas Tòdorovas) 1939 03 01Sofija 2017 02 07Paryžius, prancūzų literatūros teoretikas. Bulgaras. Nuo 1963 gyveno Prancūzijoje, dirbo Nacionaliniame mokslo tyrimų centre Meno ir kalbos centro vadovu.
Tzvetan Todorov
Remdamasis amerikiečių naująja kritika, rusų formalistais ir prancūzų struktūralistais, žurnaluose Communications, Poétique 1964–68 skelbtuose straipsniuose, knygoje Literatūra ir reikšmė (Littérature et signification 1967) pabrėžė, kad struktūrinėje analizėje literatūros objekto forma yra svarbesnė už turinį, kuris priklauso semantikai. Kūrinio aprašymo tikslas – atskleisti literatūros elementų reikšmę. Kūrinio reikšmė išauga iš jo ryšio su kitais kūriniais literatūros istorijoje. Kiekvienas kūrinys savo ruožtu pasakoja savo paties sukūrimo istoriją. Veikaluose Prozos poetika (Poétique de la Prose 1971), Kas yra struktūralizmas? (Qu’est-ce que le Structuralisme? 1977) rėmėsi R. Jakobsonu, literatūros mokslą suvokė kaip poetiką (kaip ir struktūrinė lingvistika, ji yra teksto mokslas). Pateikė sąvokos poetika du apibrėžimus: kaip teksto tyrinėjimo ir kaip tam tikros abstrakčios struktūros; jie nėra nesutaikomi, o savotiškai vienas kitą papildo.
Geriausias teksto aprašymas – pats tekstas. Kritikas – ne tik teksto skaitytojas, bet ir jo kūrėjas, net ir siekdamas teksto visiško adekvatumo suteikia jam savo elementų. Veikale Michailas Bachtinas. Dialogo principas (Mikhaïl Bachtine. Le Principe dialogique 1981) perėjo prie interpretacinės metodikos, pabrėžė M. Bachtino filosofijos antropologiją, aš ir kito dialogą, kuriuo tyrinėtojas siejamas su tyrimo objektu. Veikale Fantastinės literatūros įvadas (Introduction à la Littérature fantastique 1970) apibrėžiama fantastikos temos, fantastinio diskurso funkcija literatūros kūrinio struktūroje, nepaprastumo, stebuklingumo ir alegorijos skirtumai. Literatūros ir kritikos prigimtį tyrinėjo knygose Kritikos kritika (Critique de la Critique 1984), Literatūros samprata ir kiti esė (La Notion de la Littérature et autres essais 1987). Dar parašė veikalus Simbolio teorija (Théorie du symbole 1977), Amerikos užkariavimas. Kito klausimas (La Conquête de l’Amérique. La question de l’Autre 1982), Trapi laimė: esė apie Rousseau (Frêle bonheur: essai sur Rousseau 1985), Mes ir kiti. Prancūzų mąstymas apie žmonių skirtingumą (Nous et les Autres. La Réflexion française sur la Diversité humaine 1989), Istorijos moralė (Les Morales de l’Histoire), Kraštutinumo akivaizdoje (Face à l’Extrême, abu 1991), Bendras gyvenimas: esė apie bendrąją antropologiją (La Vie commune. Essai d’antropologie générale 1995), Naujoji pasaulio netvarka: europiečio pamąstymai (Le Nouveau désordre mondial: Réflexions d’un Européen 2003), Literatūros žūtis (La Littérature en péril 2006), Menas arba Gyvybė! Rembrandto atvejis (L’Art ou la Vie! Le Cas Rembrandt 2008).
510