U Di (Wu Di) 156 08 27 pr. Kr. 87 03 29 pr. Kr., Kinijos imperatorius (141–87). Hanų dinastijos.
Rėmėsi biurokratiniu aparatu ir kariuomene. Įvykdė visos valstybės gyventojų ir ūkių surašymą. Valstybės teritoriją padalijo į 13 prefektūrų, kurias valdė kas keleri metai keičiami valdytojai; tai turėjo sustabdyti korupciją. Konfucianizmui suteikė valstybinės doktrinos statusą. Valdininkams įvedė egzaminų sistemą, kuri išliko per visą Kinijos monarchijos gyvavimo laikotarpį; tai sudarė sąlygas į valstybės tarnybą patekti ir žemesniųjų sluoksnių atstovams. Stiprino valstybinius druskos, geležies, vyno monopolius. Protegavo budizmą. Išplėtė valstybės teritoriją; vakaruose užėmė dalį Vidurinės Azijos (iki Ferganos slėnio), šiaurės rytuose – Korėjos pusiasalio šiaurinę ir centrinę dalis, pietuose – Šiaurės Vietnamą. Dažnai kariavo su Centrinės Azijos hsiungnu gentimis; siekdamas nuo jų apsiginti, stiprino Didžiąją kinų sieną, statė naujus jos ruožus. Plėtojo prekybą su tolimomis šalimis (ypač Vidurine ir Vakarų Azija). U Di laikais susiformavo Didysis šilko kelias. Laikomas vienu žymiausių Kinijos imperatorių.
U Di meldžiasi Budai (8 a. freska Mogao urvuose prie Dunhuango)