bas, ubas (vok. Hufe, Huben), dubà, žemės ploto matas Vokiečių ordino, nuo 1525 – Prūsijos valstybėje. Pradėtas vartoti 14 amžiuje. Priklausomai nuo žemės rūšies ūbas turėjo 30–60 margų. Iki 1577 Vokiečių ordino valstybėje, nuo 1525 Prūsijos kunigaikštystėje ir jos dalyje – Mažosios Lietuvos regione žemė buvo matuojama senuoju kulminiu ūbu (16,8 ha; 1 margas = 0,56 ha), vėliau – naujuoju kulminiu ūbu (17,3 ha; 1 margas = 0,58 ha). Mažojoje Lietuvoje per 18 a. pirmos pusės didžiąją vokiškąją kolonizaciją valstiečių (laukininkų) žemėms matuoti 1721 buvo įvestas alėckinis (priimtas Alėckoje) ūbas (15,7 ha; 1 margas = 0,52 ha). 1755 jis buvo pakeistas magdeburginiu ūbu (7,5 ha; 1 margas = 0,25 ha), iki tol vartotu daugelyje Prūsijos karalystės provincijų. Karaliaus valdų (domenų) ūbas buvo lygus 120–160 margų (30–70 ha). 19 a. pabaigoje ūbą pakeitė metrinės matų sistemos vienetai.
415