Udine (Ùdinė), miestas Italijos šiaurės rytuose, Friulio‑Venecijos Džulijos srityje, Venecijos žemumos šiaurės rytinėje dalyje; provincijos centras.
98 400 gyventojų (2023). Geležinkeliai ir plentai į Veneciją, Triestą, Austrijos miestus. Automobilių važiuoklių, žemės ūkio mašinų, laikrodžių gamyba, metalurgija, tekstilės (daugiausia šilko), chemijos ir farmacijos, maisto, medienos apdirbimo, popieriaus, statybinių medžiagų, odos pramonė. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1978). Mokslo ir technologijų parkas.
Miesto (pilyje), moderniojo ir šiuolaikinio meno, Friulio etnologijos, gamtos istorijos, katedros, vyskupijos muziejai, dailės galerija. Teatras. Du botanikos sodai.
Architektūra
Šv. Jono lodžija (1539, architektas B. da Morcote) su Laikrodžio bokštu (1527, architektas G. Udine) Udinėje
Katedra (1235–1335, 18 a. įgavo baroko bruožų, freskos, 1727, dailininkas G. B. Tiepolo), rotušė (1456, architektas N. Lionello, atstatyta po 1876, architektas A. Scala), pilis (perstatyta 1517, dabar muziejus) su bažnyčia (12–13 a., fasadas, 16 a.), Šv. Jono lodžija (1539, architektas B. da Morcote) su Laikrodžio bokštu (1527, architektas G. Udine), Palazzo Antonini (1556, architektas A. Palladio), Vyskupų rūmų ansamblis (1726), Tyrumo oratorijus (1750).
Istorija
983 paminėta Utino pilis. 1238 Udine tapo vyskupų rezidencija. 1420 įėjo į Venecijos respublikos sudėtį. 1511 per žemės drebėjimą žuvo apie 6000 žmonių, sugriuvo daug pastatų. Nuo 1797 priklausė Austrijai. 1805–14 užimta prancūzų. 1859 geležinkeliu sujungta su Triestu ir Venecija. 1866 tapo Italijos dalimi.