udmùrtų kalbà priklauso uraliečių kalbų šeimos finougrų kalbų šakos Permės finų kalbų grupei. Artima komių kalbai. Vartoja udmurtai, gyvenantys Rusijos Volgos vidurupio regione (Udmurtijoje turi oficialiosios kalbos statusą, t. p. vartojama Totorijoje, Baškirijoje, Permės krašte ir kitur). Iš viso kalbančiųjų api 500 000 (21 a. pradžioje). Skiriama udmurtų kalbos 3 pagrindinės tarmės: šiaurės, pietų ir besermanų. Bendrinė kalba susiformavo šiaurės ir pietų tarmių pagrindu. Udmurtų kalba agliutinacinė. Daiktavardis turi 15 linksnių, gramatinės giminės nėra. Turi 7 balsines ir 26 priebalsines fonemas. Balsis ö vartojamas tik pirmame žodžio skiemenyje. Kirtis fiksuotas, kirčiuojamas paskutinis skiemuo. Leksikoje gausu skolinių iš rusų ir tiurkų kalbų. Vartojama kirilika, dabartinė abėcėlė (38 raidės) vartojama nuo 20 a. 3 dešimtmečio. Seniausi rašto paminklai iš 18 a. pradžios. 1775 parengta pirmoji gramatika. Naujasis Testamentas į udmurtų kalbą išverstas 1997.
85