Ugandos gamtinis žemėlapis
Ugándos gamtà
Reljefas
Didesnioji Ugandos dalis plyti Rytų Afrikos plokščiakalnio (susiformavęs iš prekambro kvarcitų, skalūnų ir gneisų; aukštis 800–1500 m) šiaurės vakarinėje dalyje. Jo rytuose (Kenijos pasienyje) stūkso užgesęs Elgono ugnikalnis (4321 m, Wagagai viršūnė). Vakaruose plokščiakalnis staigiai nusileidžia tektoninės įdubos – Rytų Afrikos lūžių zonos link, pietuose – pamažu žemėja link Viktorijos ežero.
Virungos kalnų masyvas
Vakaruose, Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos pasienyje, tarp Alberto ir Eduardo ežerų ištįsęs horstinis Ruwenzori (didžiausias aukštis – 5109 m, Margheritos viršūnė, aukščiausia Ugandoje), pietvakariuose, Ugandos, Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos pasienyje, į pietus nuo Eduardo ežero – vulkaninis Virungos (4127 m, Muhavuros viršūnė) kalnų masyvas.
Klimatas
Klimatas subekvatorinis musoninis; šiaurės vakarinėje dalyje drėgnas, rytinėje dalyje – sausas. Metinė vidutinė temperatūra 18–22 °C. Per metus iškrinta nuo 700–800 mm (rytuose) ir 900–1000 mm (kalnų slėniuose) iki daugiau kaip 1500 mm (pietuose, prie Viktorijos ežero ir kalnų šlaituose) kritulių. Drėgnasis laikotarpis šiaurinėje dalyje būna nuo balandžio iki rugpjūčio, pietinėje dalyje – nuo kovo iki lapkričio. Drėgnuoju laikotarpiu dažnos audros (160–200 dienų per metus).
Viktorijos Nilas
Vidaus vandenys
Tankus upių tinklas Ugandos vakarinėje ir pietinėje dalyje; šiaurės rytuose – daugiausia teka periodinės upės. Beveik visa Ugandos teritorija priklauso Nilo baseinui. Didžiausia upė – Nilas; jo atkarpa nuo Viktorijos ežero iki Alberto ežero vadinama Viktorijos Nilu, ištekėjęs iš Alberto ežero vadinamas Alberto Nilu. Viktorijos Nile yra krioklių; didžiausia – Murchisono krioklių kaskada (bendras aukštis 120 m). Ugandai priklauso Viktorijos ežero, Alberto ežero ir Eduardo ežero dalys, Kyogos ežeras. Aplink ežerus yra pelkių.
Alberto ežeras Ugandoje
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia iš skurdžių geležingų ir kaolinitinių dūlėjimo plutų susiformavę rausvi savanų geležaliumžemiai. Kyogos ežero apylinkėse, t. p. Ugandos vidurinės ir šiaurinės dalių plačiuose upių slėniuose paplitę derlingi salpžemiai ir šlynžemiai. Šalies vakarinėje dalyje, Rytų Afrikos lūžių zonoje plyti dideli derlingų blizgažemių ir vulkanžemių plotai, šiaurės vakarinėje dalyje – kalkžemiai.
savanos gyvūnija
Augalija
Vyrauja savana. Kalnų šlaituose auga drėgnieji atogrąžų miškai. Šiaurės rytuose daugiausia auga krūmai, akacijos, karpažolės, aplink ežerus, pelkėtose vietovėse – krūmokšniai, nendrės.
Gyvūnija
Veisiasi zebrai, antilopės, afrikiniai drambliai, buivolai, raganosiai, žirafos, liūtai, leopardai, beždžionės, krokodilai, gyvatės. Gausu vabzdžių (tarp jų – musių cėcė, maliarinių uodų).
Bwindi nacionalinis parkas
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 16,06 % (39 059 km2) Ugandos ploto. Yra 10 nacionalinių parkų, 7 gamtos rezervatai, 12 draustinių, 661 miškų draustinis. Didžiausias – Kabalegos nacionalinis parkas (saugomi Murchisono kriokliai; įkurtas 1952, plotas 3861 km2).
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti Bwindi ir Ruwenzori kalnų nacionaliniai parkai (abu 1994).
2 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Karalienės Elžbietos (1979) ir Elgono kalno (2005).
12 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1988) saugomų vietovių (plotas 4543 km2).
2271
Ugandos konstitucinė santvarka