Ugándos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Uganda – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė.
2012 Ugandos BVP sudarė 21,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 50,4 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 589 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1414 JAV dolerių). 24,5 % Ugandos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (2009). 2012 infliacija – 14 % (2012), užsienio skola 2012 siekė 4,5 mlrd. JAV dolerių (2012).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Ugandos BVP sudarė 40,435 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 112,991 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 858 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2398 JAV doleriai). 2023 pradžioje infliacija siekė 9 %.
https://s.vle.lt/diagramos/253.html
Pramonė
Svarbiausia naudingoji iškasena – auksas (daugiausia kasamas Ugandos vidurinėje dalyje, Kigezi apylinkėse; 7300 kilogramų, 2000). Dar kasama volframo (Kabalės), kobalto (Kasesės apylinkėse), berilio (Ugandos vakarinėje dalyje), geležies (Mukono apylinkėse) rūdos, apatitai ir druska (Kasesės apylinkėse). 2009 Ugandoje pagaminta 2,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Apie 60 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės (didžiausia – Nalubaalės hidroelektrinė; galia 380 megavatų; prie Viktorijos Nilo), 38 % – šiluminės elektrinės. Maisto (cukraus, arbatos, aliejaus, alaus, žemės ūkio produktų perdirbimo), tabako, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (cemento), chemijos (mineralinių trąšų) pramonė. Jinjoje yra plieno liejykla ir vario lydykla. Pramonės svarbiausi centrai – Jinja, Lira, Mbale, Entebbe, Tororo. Ugandos pramonės svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
Nalubaalės elektrinės užtvanka
1
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis – svarbiausia Ugandos ūkio šaka. Dėl palankių klimato sąlygų ariamoji žemė ir plantacijos užima apie 34 % Ugandos teritorijos, pievos ir ganyklos – 9 %.
Svarbiausi pramoninės reikšmės augalai yra kavamedžiai (auginama nedidelėse plantacijose; Ugandos pietvakariuose – didieji kavamedžiai, iš jų gaunama robustos kavos pupelės, Elgono kalno papėdėje – arabiniai kavamedžiai, gaunama arabikos kavos pupelės), cukranendrės (Viktorijos ežero pakrantėje), vilnamedžiai (Ugandos šiaurinėje dalyje), gėlės. Vietinėms reikmėms daugiausia auginama maniokai, batatai, įvairių rūšių bananai, kukurūzai, sorgai, arachiai, arbaymedžiai, tabakai. Ugandos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kiaulės, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2010 Ugandoje paruošta 43,7 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2009 sugauta 476 700 tonų žuvų (daugiausia didžiųjų nilinių ešerių, tilapijų). Daugiausia žvejojama Viktorijos ežere.
auginami kukurūzai (Masha, Vakarų Uganda)
2
3
4
Turizmas
Bwindi nacionalinis parkas
2010 Ugandą aplankė 945 900 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 662 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Kenijos (31,1 % visų užsienio turistų), Ruandos (18,7 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (4,8 %), Tanzanijos (4,5 %). Turistų labiausiai lankoma kalnai, ežerai, nacionaliniai parkai ir gamtos rezervatai, Kampala.
Transportas
Entebbės tarptautinis oro uostas
2003 automobilių kelių buvo 70 746 kilometrai, iš jų su kieta danga – 16 272 kilometrai. Svarbiausi plantai jungia Kampalą su Kigoma (Tanzanija), Nairobiu (Kenija), Džuba (Pietų Sudanas). Geležinkelių yra 1244 kilometrai (2008). Svarbiausi geležinkeliai eina iš Kampalos į Nairobį, Kasesę. Laivuojamas Viktorijos ežeras; svarbiausias uostas – Jinja. Ugandą aptarnauja Mombasos (Kenija) jūrų uostas. Entebbėje (apie 40 kilometrų į pietvakarius nuo Kampalos) yra tarptautinis oro uostas.
Bankai
2013 veikė centrinis Ugandos bankas (Bank of Uganda, įkurtas 1966, būstinė Kampaloje), 38 komerciniai bankai (24 universalieji ir 14 specializuotųjų). Piniginis vienetas – Ugandos šilingas (iki 2013 lygus 100 centų, vėliau nebesmulkinamas), įvestas 1966 vietoj Rytų Afrikos šilingo. Kampaloje veikia Ugandos vertybinių popierių birža (įkurta 1997).
Užsienio prekyba
Ugandos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2010 eksportuota prekių už 1,6 mlrd. JAV dolerių, importuota už 4,7 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama kava, žuvys ir jų produktai, arbata, medvilnė, gėlės, auksas, vaisiai, importuojama mašinos ir įrenginiai, automobiliai, nafta, vaistai, maisto produktai (daugiausia javai).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Ugandą prekių už 0,3 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo prekių į Ugandą už 446,3 tūkst. eurų, importavo prekių už 115,2 tūkst. eurų.
Ugandos BVP struktūra (2012)
2271
-Ugandos pramonė; -Ugandos žemės ūkis; -turizmas Ugandoje; -Ugandos transportas; -Ugandos bankai; -Ugandos užsienio prekyba; -Ugandos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Ugandos konstitucinė santvarka