ugartų kalbà priklauso afrazijiečių kalbų šeimos semitų kalbų šakai. Artima finikiečių, hebrajų ir kitoms kanaaniečių kalboms. Mirusi. Vartota antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Ugarite. Išliko dantiraštinių paminklų (poezija, ritualiniai tekstai, teisiniai dokumentai, laiškai) iš 14–13 a. prieš Kristų. Vartotas priebalsinis Ugarito raštas. Skiriama ugaritų kalbos 3 atmainos: archajinė (konsonantizmas beveik nesiskiria nuo protosemitiškojo), klasikinė ir liaudinė (tarpdantiniai priebalsiai apnykę). Ugaritų kalbai būdinga ilgieji ir trumpieji balsiai, priebalsių asimiliacija. Morfologija artima vakarų semitų kalboms. Daiktavardis turėjo gramatines giminės (vyriškoji, moteriškoji), linksnio (3), skaičiaus (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita) kategorijas. Žodžių darybai būdinga afiksacija. Leksikoje gausu skolinių iš akadų, šumerų ir huritų kalbų.
85