Ugnė Karvelis
Ugnė Karvelis
Karvẽlis Ugnė 1935 06 13Noreikiškės 2002 03 04Paryžius, lietuvių visuomenės veikėja, diplomatė, literatūros kritikė, vertėja. V. Karvelienės ir P. Karvelio duktė. 1944 su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1951–52 studijavo Sorbonoje, 1952–56 – Aukštųjų politikos mokslų institute Paryžiuje (tarptautinius santykius), 1957–58 – Kolumbijos universitete Niujorke (istoriją ir ekonomiką). 1959–83 – leidyklos Éditions Gallimard (Paryžius) tarptautinio skyriaus darbuotoja, vėliau – Lotynų Amerikos, Ispanijos ir Portugalijos bei Rytų Europos literatūros skyrių vadovė. Laikraščio Le Figaro priedo Figaro Litteraire nuolatinė bendradarbė. 1993–95 buvo Lietuvos Respublikos laikinoji reikalų patikėtinė, 1995–2002 ambasadorė prie UNESCO. 1991–92 – trijų Baltijos šalių kultūros festivalio Baltų sezonas generalinė komisarė.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Prancūzijos vertėjų asociacijos narė, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė. Nuo 1996 UNESCO komiteto biuro narė. Nuo 2000 UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos narė. Jos iniciatyva į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Vilniaus senamiestis (1994), Kuršių nerija (2000). Inicijavo daugelį Lietuvai svarbių tarptautinių projektų – Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslinio ugdymo centro įkūrimą Vilniaus universitete, UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros įsteigimą Vilniaus dailės akademijoje (abu 1999), M. K. Čiurlionio parodos pristatymą Paryžiuje (2000), tarptautinę konferenciją Civilizacijų dialogas (2001) Vilniuje.
Nuo 1983 Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudoje skelbė literatūros kritikos straipsnius, vedė radijo ir televizijos kultūros, politikos laidas. 1991 sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą (1991 rodyti per FR3).
Iš lietuvių, anglų, ispanų ir vokiečių kalbų į prancūzų kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Į prancūzų kalbą išvertė S. T. Kondroto romaną Žalčio žvilgsnis (1991), M. Martinaičio poezijos rinkinį Debesų lieptais (1997), R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, B. Vilimaitės novelių, A. Grybausko, A. A. Jonyno, G. Patacko eilėraščių, įvairiuose leidiniuose paskelbė lietuvių kultūros ir istorijos apžvalgų.
Prancūzų kalba parašė apsakymų, autobiografinio pobūdžio romaną Demain il n’y aura plus de trains (1991, autorizuotas vertimas į lietuvių kalbą pavadinimu Rytoj traukinių nebus 1997).
Gedimino ordino Karininko kryžius (2001).