ugniai atsparios medžiagos

ùgniai atspãrios mẽdžiagos, medžiagos, kurios yra didesnio negu 1580 °C atsparumo kaitrai ir aukštoje temperatūroje nepraranda svarbiausių mechaninių, fizikinių ir cheminių savybių. Būna atsparios (atsparumas kaitrai 1580–1770 °C), labai atsparios (1770–2000 °C) ir ypač atsparios (aukštesnė negu 2000 °C). Skiriamos pagal cheminę ir mineraloginę sudėtį (būna silicio oksido, pvz., dinasas, aliumosilikatinės, pvz., šamotas, chromitinės, anglingosios, magnezitinės, cirkoninės ir kitos), gamybos būdą (ugniai atsparių medžiagų gaminiai plastiškai formuoti, presuoti pussausiu būdu, plūkti iš neplastiškų medžiagų miltelių, lieti iš šlikerio arba lydalo, išpjauti iš natūralių uolienų), terminį apdorojimą (degti, nedegti, lieti, karštai presuoti ir kiti), akytumą (poringumas 3–95 %), formą ir matmenis (pilnavidurių arba skylėtų plytų pavidalo, sudėtingų formų, kai kada didelių matmenų, fasoniniai pramoniniai gaminiai – tigliai, vamzdžiai ir kita, milteliai, skiediniai, glaistai). Iš ugniai atsparių medžiagų gaminių mūrijamos metalurgijos, keramikos, stiklo pramonės ir kitos krosnys, jais išklojamos liejimo formos, Martino ir elektrinės plieno lydymo krosnys, konverteriai, sukamosios cemento degimo krosnys ir kiti šiluminiai agregatai.