ugns, taikinių naikinimas šaudant ginklais, pagrindinė priešo naikinimo mūšyje priemonė. Veiksmingumas pasiekiamas dideliu ugnies tikslumu, paleidimo netikėtumu, sutelkimu į svarbius taikinius, plačiu manevravimu ir lanksčiu valdymu. Būna artilerijos, raketų kompleksų, laivų, tankų, pėstininkų kovos mašinų, šaulių ginklų, zenitinių ginklų, pakrantės raketų ir artilerijos ugnis. Ugnis leidžiama naikinant, slopinant ir alinant priešo pajėgas, naikinant, ardant, dūmijant, akinant jo objektus.
Ugnis gali būti: pagal paskirtį – ardomoji, dengiamoji, draudžiamoji, gynybinė, įsišaudymo, šviečiamoji, kaunamoji, priešbaterinė, priešinė, naikinamoji, paramos (paramos vienetų ugnis kovojančiam vienetui paremti arba apsaugoti), parengiamoji, slopinamoji, užtveriamoji, stebėjimo, trikdomoji (jos tikslas – trikdyti priešo karių poilsį ir sumažinti judėjimą sukeliant nuostolių grėsmę, silpninti karių dvasią), nurodomoji, žymimoji; pagal parengimo lygį ir iškvietimo būdą – iškviečiamoji, neplaninė, planinė, pagal pareikalavimą, pagal šaudymo lentelę; pagal taikinio stebėjimo galimybes – netiesioginė, tiesioginė; pagal šaudymo tikslą – išsklaidytoji, nenutrūkstamoji, savarankiškoji, sutelktoji (keleto ginklų, baterijų, divizionų arba laivų šaudymas į vieną taikinį), pavienė, tankioji, tolyginė, masinė. Dar skiriama netikėtoji, taiklioji (šaudoma į pažeidžiamą matomo taikinio vietą, nusitaikant kiekvienam šūviui), tikslioji, veiksmingoji (padaranti priešui didžiausių nuostolių mažiausiomis šaudmenų sąnaudomis) ugnis.
645