Foscolo Ugo (Ugas Fòskolas), tikr. vardas Niccolò 1778 02 06Zakinto sala (Graikija) 1827 09 10Turnham Green (prie Londono), italų poetas, literatūrologas. Nuo 1792 gyveno Venecijoje, Paduvoje, Bolonijoje, Milane. Kovojo už Italijos išsivadavimą ir suvienijimą. Dalyvavo Napoleono I karuose; garsėjo karo ir meilės žygiais. 1815 emigravo į Šveicariją, vėliau į Angliją. Save laikė klasicistu, bet kūrybai būdinga sudėtinga, moderni tradicijos ir naujovių dermė, vaizduotės aukštinimas, sensualistų idėjos. Sukūrė sonetų, lyrinių dainų, satyrų, sekdamas V. Alfieri – tragedijų (Tiestas / Tieste 1797), politinių odžių (Bonapartui Išvaduotojui / Al Bonaparte Liberatore, Naujiesiems respublikonams / Ai novelli repubblicani). Ankstyvojoje poezijoje ryšku L’Arcadia estetika, vėlesnioji artimesnė neoklasicizmo estetikai, joje vyrauja autobiografiškumas, preromantinės nuotaikos. Epistoliniame romane Paskutinieji Jakopo Ortiso laiškai (Le ultime lettere di Jacopo Ortis 1802) ryšku autobiografiniai bruožai. Poemoje Apie kapus (Dei Sepolcri 1806) sentimentalizmo literatūrai būdingi motyvai derinami su klasicistiniais įvaizdžiais, žymu patriotiškumas. Parašė esė (Pastabos apie Didimą Kjeriką / Notizia intorno a Didimo Chierico 1813), politinių straipsnių, literatūros kritikos veikalų, studijas apie F. Petrarcą, Dante ir kitus italų rašytojus.
944