ūkas
Arklio Galvos tamsusis ūkas (NGC 2024) Oriono žvaigždyne (jį gaubia emisinis ūkas IC 434)
Raganos Galvos atspindžio ūkas (IC 2118) Eridano žvaigždyne
kas (Nebula), tarpžvaigždinių dujų (daugiausia vandenilio ir helio) ir dulkių telkinys žvaigždėtame danguje, matomas kaip šviesios arba tamsios dėmės. Telkinio švytėjimą sukelia arti esanti žvaigždė arba jų grupė. Jei žvaigždė labai karšta, jos ultravioletiniai spinduliai jonizuoja telkinio dujas – šios rekombinuoja ir švyti (emisinis ūkas). Jei žvaigždė šaltesnė, telkinio švytėjimą palaiko dulkės, atspindėdamos tos žvaigždės šviesą (atspindžio ūkas). Tankaus telkinio dulkės sklaido ir sugeria už jo esančių šaltinių šviesą ir šių fone atrodo kaip tamsi vieta (tamsusis ūkas). Ūkas be aiškių kontūrų (tokių dauguma) vadinamas difuziniu ūku; daugelyje difuzinių ūkų vyksta žvaigždėdaros procesai. Į planetos skritulį arba žiedą panašus planetiškasis ūkas, kurį sudaro jonizuoti žvaigždės evoliucijos pabaigoje numesti išoriniai sluoksniai. Iš medžiagos, išmestos per supernovos sprogimą, susidaro painios pluoštinės išvaizdos supernovos liekanos ūkas.
906