ukijodzòši (jap. ukiyozōshi – lengvabūdiški užrašai), iliustruotas japonų populiariosios literatūros žanras. 1680–1770 buvo paplitęs Kioto ir Osakoje. Iš pradžių ukijodzoši reiškė tik meilės ir erotinę (pvz., malonumų kvartalų aprašymus), vėliau ir kitą miesto tematikos literatūrą: miestiečių, samurajų gyvenimą ir nuotykius. Lyginant su ankstesne populiariąja literatūra, šio žanro kūriniai realistiškesni, juose mažiau sentimentalumo, dažnai reiškiamas racionalus ir ciniškas veikėjo požiūris. Pradininku ir žymiausiu atstovu laikomas S. Ihara, 1682 sukūręs vieną pirmųjų šio žanro kūrinių romaną Mylinčio vyro gyvenimas. S. Iharos ukijodzoši apysakoms būdinga tragiška pabaiga, ironija. K. Edžima (1667–1736) dažniausiai analizavo asmenybių tipus. Ukijodzoši žanro kiti svarbiausi rašytojai: I. Nišidzava (1641–1731), D. Hodžio (1663–1711), B. Nišiki (1688–1736), R. Aoki (1658–1733).
2271