kinė bendrijà, bendrai ūkinei veiklai vykdyti sutartimi įsteigtas neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Steigiama sudarant bendrijos veiklos sutartį. Steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Ūkinės bendrijos narių turtas sujungiamas į bendrą dalinę nuosavybę. Ūkinės bendrijos porūšiai: tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė ūkinė bendrija (arba pasitikėjimo ūkinė bendrija). Už ūkinės bendrijos prievoles jos nariai (tikrosios – visi, komanditinės – tikrieji) atsako visu savo turtu (komanditinės ūkinės bendrijos nariai komanditoriai – tik savo įnašais); neatsako už narių prievoles, nesusijusias su ūkinės bendrijos veikla. Ūkinės bendrijos svarbiausi privalumai: didinant steigėjų skaičių galima sukaupti daugiau investicinių lėšų (palyginti su individualiąja įmone), lygiateisis partnerių bendradarbiavimas skatina kūrybiškumą ir veiklos efektyvumą, įstatymai nenumato pradinio kapitalo minimalaus dydžio. Ūkinės bendrijos svarbiausi trūkumai: daugėjant steigėjų didėja partnerių nesutarimų ir konfliktų tikimybė, darosi sudėtingesnis ūkinės bendrijos veiklos organizavimas ir valdymas.
LIETUVOJE ūkinių bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą, teises ir pareigas reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Ūkinių bendrijų įstatymas (2003, nauja redakcija 2017), kiti teisės aktai. Nuo 2012 ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 steigėjai (iki tol komanditinės ūkinės bendrijos atveju turėjo būti ne mažiau kaip 3), ūkinės bendrijos narių maksimalus skaičius neberibojamas (anksčiau buvo ne daugiau kaip 20). 2019 Lietuvoje buvo 389 įregistruotos ūkinės bendrijos (226 tikrosios ir 163 komanditinės), iš jų veikė 91 ūkinė bendrija (69 tikrosios ir 22 komanditinės).
2708