kinė veiklà, visuma veiksmų, kuriais visuomenė patenkina savo poreikius gamindama ir mainydama ar kitaip paskirstydama prekes, teikdama paslaugas, vykdydama darbus.
Ūkinės veiklos požymiai
Svarbiausi ūkinės veiklos požymiai – ją vykdantys ūkio subjektai paverčia materialinius, darbo, finansinius ir kitus ekonominius išteklius naudingomis ekonominėmis gėrybėmis, turėdami tikslą gauti pajamų, ūkinė veikla dažniausiai vykdoma ne atsitiktinai, bet reguliariai ir profesionaliai. Ūkinės veiklos aktyvumą lemia turimi ekonominiai ištekliai, gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų paklausa.
Ūkinės veiklos poveikis
Ūkinės veiklos ir jos aktyvumo lūkesčiai turi didelę įtaką užimtumui, infliacijai, paskolų palūkanų normoms ir kitiems šalies ūkio rodikliams.
Ūkinės veiklos rūšys
Pagal atstumą nuo natūralios aplinkos skiriama pirminė, antrinė ir tretinė ūkinė veikla.
Pirminė ūkinė veikla yra tiesiogiai susijusi su natūralių gamtos išteklių naudojimu – tai žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, medžioklė ir rinkimas, kasyba ir kita veikla, kai iš gamtos gaunamos žaliavos ir maisto produktai. Ekonomikos plėtra mažina pirminės ūkinės veiklos lyginamąjį svorį ūkio struktūroje, pvz., 19 a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose pirminėje ūkinėje veikloje buvo užimta apie du trečdalius visų dirbančiųjų, o 21 a. – tik apie 2 %.
Antrinė (pramoninė) ūkinė veikla yra pramoninė ir amatų gamyba, kai iš pirminės ūkinės veiklos gautos žaliavos perdirbamos ir paverčiamos galutinėmis vartojimo ir investicinėmis prekėmis.
Tretinė ūkinė veikla yra paslaugų sfera, aprūpinanti verslą ir gyventojus paslaugomis. Ekonomiškai stiprių šalių ūkyje tretinės ūkinės veiklos lyginamasis svoris nuolat didėja, 21 a. ji dažniausiai sudaro 60–80 % BVP, joje užimta daugiau kaip 70 % visų dirbančiųjų. Nuo 20 a. pabaigos iš tretinės ūkinės veiklos dažnai išskiriama ketvirtos pakopos (informacinė) ūkinė veikla – moksliniai tyrimai, informacinės technologijos, inžinerijos, telekomunikacijų, konsultavimo paslaugos.
Ūkinės veiklos rezultatų vertinimas
Visos šalies ūkinės veiklos rezultatas per tam tikrą laikotarpį gali būti matuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP), bendrojo nacionalinio produkto ir grynojo nacionalinio produkto rodikliais. Ūkinės veiklos rezultatus tiksliausiai įvertina grynasis nacionalinis produktas, bet jį nustatant būna sunku apskaičiuoti pagrindinio kapitalo nusidėvėjimą, todėl išsivysčiusios šalys ūkinės veiklos rezultatams įvertinti iki 20 a. 10 dešimtmečio vidurio dažniausiai naudojo bendrąjį nacionalinį produktą, nuo 20 a. pabaigos naudoja BVP.
2687
ekonominė veikla