Ukmergs gètas, per nacių okupaciją veikęs getas (1941).
Holokausto Ukmergėje pradžia
SSRS–Vokietijos karo pradžios (1941 06 22) įvykiai Ukmergėje klostėsi panašiai kaip ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Lietuvių sukilėliai (dar vadinami aktyvistais, baltaraiščiais) Ukmergėje susitelkė dar iki Vokietijos kariuomenei įžengiant į miestą. Jie ėmė kovoti su besitraukiančia SSRS kariuomene ir sovietinės okupacinės valdžios šalininkais, prie kurių priskyrė ir žydus. Jau 06 23 vietiniai sukilėliai suėmė ir į Ukmergės kalėjimą uždarė 79 žydų inteligentus, pradėjo kitus išpuolius prieš žydus, niokoti žydų namai, buvo nužudytas miesto žydų ligoninės personalas. Išpuoliai suaktyvėjo 1941 06 24, kai Ukmergėje įsitvirtino Vokietijos karinės pajėgos, 06 26 į miesto kalėjimą sukilėliai uždarė 10 žydų. Vietinių aktyvistų vykdomi žydų suėmimai tęsėsi visą liepą, t. p. rugpjūtį ir rugsėjį.
1941 07 04 Ukmergės policija su vietiniais baltaraiščiais suėmė daugiau kaip 200 miesto žydų (tarp jų buvo Ukmergės rabinas Rabbi Zusmanovičius, gydytojas A. Karlinkas, keletas teisininkų, mokytojų ir visuomenės veikėjų); jie buvo apkaltinti bendradarbiavę su sovietine okupacine valdžia. 1941 07 10 Ukmergės saugumo policijos viršininkas, vadovaudamasis vokiečių karo komendanto įsakymu, nurodė miesto kalėjime kalinamų 114 žydų nuvaryti į Ukmergės kalėjimo pagalbinį ūkį Antakalnio II kaime (apie 5 km nuo miesto), policininkai su vietiniais aktyvistais šio ūkio sodybą apsupo, o naktį iš 07 10 į 11 Ukmergės miesto ir apskrities saugumo, t. p. miesto kalėjimo tarnautojai bei policijos pareigūnai nužudė 84 kalinius žydus, likusius 30 (daugiausia moteris) sušaudė Pivonijos miške (apie 4 km nuo Ukmergės).
Geto įkūrimas
1941 07 23 laikinai einantis policijos vado pareigas P. Jonušonis Ukmergės apskrities viršininko vardu paskelbė nurodymą visiems Ukmergės ir apskrities žydams, nepaisant lyties ir amžiaus, nešioti skiriamąjį ženklą – Dovydo žvaigždę. Žydams t. p. uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos. Visų Ukmergės nuovadų viršininkai turėjo sudaryti žydų sąrašus, šiuos gyventojus apibūdinti ir aprašyti jų galimą dalyvavimą antivalstybinėje veikloje. 1941 07 pabaigoje Ukmergės karo komendantas išleido įsakymą žydus iš pagrindinės miesto dalies perkelti į Užupį. Jie per 24 val. turėjo persikelti į getui paskirtą teritoriją kitoje Šventosios upės pusėje, Smėlių gatvės rajone (čia prieš II pasaulinį karą gyveno daugiausia nepasiturintys žydai).
Vaitkuškio dvaro, kur 1941 07–09 kalinti žydai, griuvėsiai (1964; Holokaustas Ukmergėje = Holocaust in Ukmergė, sudarė N. Latvytė‑Gustaitienė, Vilnius, 2012)
Skelbimai (lietuvių kalba) apie perkėlimą į getą buvo iškabinti visame mieste ant tvorų ir elektros stulpų. Į getą daugiausia pateko Ukmergės miesto gyventojai (suimti kiti Ukmergės apskrities žydai 1941 07 ir 08 vežti į miesto kalėjimą arba laikinąją izoliacijos vietą Vaitkuškio dvaro sodyboje prie Ukmergės).
Ukmergės getas 1941 rugpjūtį ir rugsėjį
Nors Ukmergės getas nebuvo aptvertas, tačiau jo teritoriją saugojo policininkai. Ukmergiškis lietuvis Gribulis buvo paskirtas geto viršininku. Geto teritorijoje (Užupyje) gyvenantys nežydai iš namų galėjo neišsikelti, tačiau į savo namus jie turėjo įsileisti žydus. Žydai maisto galėjo įsigyti tik pagal korteles, kurias miesto valdyba jiems išduodavo gete, su šiomis kortelėmis jie galėjo apsipirkti vienoje parduotuvėje tam tikromis valandomis. Kiekvieną dieną stipriausių žydų kolona iš geto buvo varoma dirbti įvairių darbų – kasti griovių, tiesti kelių ir panašiai.
Nuo 1941 08 01 nacių okupacinės valdžios ir saugumo policijos nurodymu Pivonijos miške buvo vykdomos planuotos ir sistemingos Ukmergės geto ir kitų žydų žudynės: 1 d. sušaudyti 296, 8 d. – 702, 19 d. – 623, 1941 09 05 – 4709 žm.; dalis 09 05 aukų buvo Kavarsko žydai. Žudynių teritorijos apsaugą, duobių paruošimą dažnai užtikrindavo aplinkinių kaimų seniūnai, pasitelkdami vietinius savanorius (tarp jų ir buvusius Ukmergės kalėjimo kalinius). Į žudynių vietas aukos būdavo atvaromos ar atvežamos iš Ukmergės kalėjimo, geto ir laikinosios izoliacijos vietos Vaitkuškio dvaro sodyboje. Nurodymas žudyti žydus, anot istoriko S. Sužiedėlio, susijęs su 1941 08 16 Lietuvos policijos departamento viršininko Vytauto Reivyčio aplinkraščiu (parengtas SS leitenanto Joachimo Hamanno įsakymu) vietos policijos nuovadoms; juo buvo liepiama sulaikyti visus žydų tautybės vyrus ir moteris, pasižymėjusias bolševikinėje veikloje, sudaryti jų sąrašus, šiuos žmones pristatyti į susisiekimo punktus ir pranešti Policijos departamentui.
Žudynėse Pivonijos miške dalyvavo Ukmergės kalėjimo prižiūrėtojai, miesto ir apylinkių baltaraiščiai (Žemaitkiemio būrys, vadovaujamas B. Dūdos, Kavarsko būrys), policininkai, specialiai žydams žudyti suburtas J. Hamanno vadovaujamas mobilus būrys (Rollkommando Hamann) su Tautinio darbo apsaugos bataliono 3 kuopa. Po šių žudynių 1941 09 Ukmergės getas buvo panaikintas; jame nuo 1941 07 pabaigos iki 09 pradžios kalėjo apie 2336 žydai. Pivonijos miške galėjo būti nužudyta ir sudeginta maždaug iki 12 000 Ukmergės miesto ir apylinkių žydų.
paminklas (dešinėje) žudynių vietoje Pivonijos miške žydų aukoms (1964; Holokaustas Ukmergėje = Holocaust in Ukmergė, sudarė N. Latvytė‑Gustaitienė, Vilnius, 2012)
L: Ch. Dieckmann, S. Sužiedėlis Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės Lietuvoje 1941 m. vasarą ir rudenį = The Persecution and Mass Murder of the Lithuanian Jews during Summer and Fall of 1941 Vilnius 2006; Holokaustas Ukmergėje = Holocaust in Ukmergė / sud. N. Latvytė‑Gustaitienė Vilnius 2012.
3190