Ukmergs istòrija
Nuo seniausių laikų iki 19 amžiaus
Viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, iki I pasaulinio karo oficialiai vadinta Vilkmerge. Antro tūkstantmečio pradžioje piliakalnyje, esančiame prie Ukmergėlės ir Šventosios santakos (Ukmergės piliakalnis), stovėjo medinė pilis, šalia besikurianti gyvenvietė priklausė Deltuvos žemei, vėliau buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. Pirmą kartą Vilkmergės vardas paminėtas Wartberge’s kronikoje aprašant 1333 Livonijos ordino žygį. Kryžiuočiai ir kalavijuočiai Vilkmergę puolė ir 1365, 1378, 1386, 1391 (sudeginta pilis). Vilkmergė t. p. minima 14 a. pabaigos Rusų miestų sąraše, 1385 minimas valsčius. 1387 įsteigta parapija (viena pirmųjų Lietuvoje), pastatyta medinė bažnyčia. 15 a. pradžioje prie Šventosios (vadinamajame Pilies kalne) pastatyta mūrinė pilis (sugriauta per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus).
Piliakalnis (20 a. pradžios atvirukas)
Ukmergės herbas
Manoma, 15 a. pirmoje pusėje (po 1435 Pabaisko mūšio) Vilkmergei buvo suteikta Magdeburgo teisė. 1486 minimas miestas, 1554 – seniūnija. Nuo 15 a. iki 1950 Vilkmergė (Ukmergė) buvo apskrities centras (Ukmergės apskritis). 1554 mieste buvo 67 sklypai. 1637 veikė 52 karčemos, buvo 82 užstatyti sklypai, apie 1650 gyveno 95 šeimos. Prie Šventosios buvo uostas, upe sieliais ir laivais plukdytos prekės. Miestas labai nukentėjo per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus, 1709–10 maro epidemiją (1738 buvo apie 40 šeimų). 17 a. viduryje pradėję kurtis žydai 1685 turėjo kahalą ir sinagogą. 17 a. antroje pusėje minima parapinė mokykla (18 a. pradžioje sunyko, atkurta prieš 1777). 1745 įkurtas pijorų vienuolynas (1845 uždarytas), prie jo veikė mokykla. 1765 buvo 158, 1775 – 191 dūmas, 1789 – 158 kiemai. Miestas degė 1765, 1781, 1782, 1787 (sudegė 148 namai), 1877 (sudegė apie 500 namų), 1884, 1904. 1775 buvo 51 krautuvė, 1792 minimi cechai. 1792 atnaujinta Magdeburgo teisė, suteiktas herbas.
Rusijos imperijos valdymo metai
Vilkmergė (tolumoje – piliakalnis; 1901)
Mažoji darbininkų (dabar – Darbininkų) gatvė (apie 1900)
Daugpilio (dabar – Vytauto) gatvė (19 a. pabaigos atvirukas)
1801–66 veikė rotušė. Miestas nukentėjo per 1812 Prancūzijos–Rusijos karą. 1818 minima vaistinė, 1826 – ligoninė (1848 buvo 4 ligoninės). 1833 buvo 443 mediniai ir 13 mūrinių pastatų, veikė 97 krautuvės ir 84 karčemos. 1836 nutiesus Daugpilio–Kauno plentą pastatyta pirmos kategorijos arklių pašto stotis. 1837–38 tapo nepavaldi seniūnui, jos žemė atskirta nuo seniūnijos žemės. 1837–38 mieste buvo 22 gatvės, 102–109 krautuvės, 16 smuklių ir viešbučių. 1841 atidaryta cerkvė. 1850 veikė 3 plytinės, alaus darykla, 7 odos dirbtuvės. 1857 buvo 97 pirkliai, 337 amatininkai, veikė 235 krautuvės. 1865 įsteigta valdinė mokykla. 1876–77 atidarytas degtukų fabrikas, 1882 – spaustuvė.
Arklių mugė Vilkmergėje (1901, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Nutiesus Liepojos–Kauno geležinkelį, 19 a. pabaigoje Vilkmergės reikšmė sumažėjo. 1895–97 Rusijos imperijos valdžios susektos 4 slaptos mokyklos. 20 a. pradžioje Kazio Valikonio ir J. Puodžiūno iniciatyva buvo rengiami lietuviški vakarai su vaidinimais ir choro koncertais (lietuvių choras veikė nuo 19 a. pabaigos). 1907 įsteigta berniukų, 1908 – mergaičių gimnazija. Miestas nukentėjo per I pasaulinį karą. 1916–61 veikė Jonavos–Ukmergės siaurasis geležinkelis.
Ukmergės vaizdas nuo piliakalnio (1921 atvirukas)
tiltas per Šventąją Ukmergės centre (20 a. 2–4 dešimtmečio atvirlaiškis, Ukmergės kraštotyros muziejus)
20 amžius
prezidentas A. Smetona Ukmergėje (1919, Zarasų krašto muziejus)
Atkūrus Lietuvos valstybę Ukmergėje veikė Lietuvai pagražinti draugijos, pavasarininkų, Lietuvos turizmo draugijos, Tėvynės sąjungos, Žiburėlio draugijos, Lietuvos jaunimo sąjungos skyriai. 1919 įsteigta prekybos ir pramonės draugija Vienybė, 1920 pastatyta elektros stotis, įkurtas kino teatras. 1919–22 ir 1924–27 veikė mokytojų kursai. 1924–35 ėjo laikraštis Ukmergės garsas, 1932–35 – Rytų Lietuva. 1927 įsteigta amatų mokykla. 1932 pradėtas rengti miesto vandentiekis ir kanalizacija. 1935 Ukmergė gavo pirmos eilės miesto teises. 1933 veikė 120 nedidelių pramonės įmonių ir amatininkų dirbtuvių, elektrinė, 3 lentpjūvės, 3 malūnai, 3 plytinės, 2 baldų, 7 odos dirbtuvės, 461 krautuvė. 1938–56 veikė mokytojų seminarija, pedagoginė mokykla. 1940 įsteigtas Ukmergės kraštotyros muziejus.
1941 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Pivonijos šile (į pietryčius nuo miesto) nužudyti 6354 Ukmergės ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai žydai. 1945–53 Ukmergės apskrityje veikė Didžiosios Kovos apygardos ir Vyčio apygardos partizanai.
Nuo 1950 Ukmergė – rajono centras. 1992 patvirtintas miesto herbas.
Gyventojų skaičiaus raida
1789 buvo 1103, 1798 – 1669, 1811 – 2651, 1825 – 4143, 1855 – 5463, 1876 – 14 466, 1897 – 13 532 (54 % – žydai), 1923 – 10 604 (37 % žydai), 1939 – 12 376, 1959 – 14 900, 1970 – 21 700, 1979 – 26 601, 1989 – 30 410, 2001 – 28 759, 2011 – 23 878, 2021 – 21 258 gyventojai.
972
2271
-Ukmergė; -Vilkmergė