Ukranos nacionalstų organizãcija (Orhanizacija ukrajinskych nacionalistiv, OUN), 20 a. ukrainiečių politinė organizacija.
Įkurta 1929 02 susivienijus Ukrainos karinei organizacijai (įkurta 1920) ir kitoms tautinėms organizacijoms. Tikslas – Ukrainos nepriklausomybė ir ukrainiečių etninių žemių suvienijimas. Veikė daugiausia tuo metu Lenkijos valdomoje Vakarų Ukrainoje, atmetė kompromisinio susitarimo su Lenkijos valdžia galimybę, surengė sabotažo aktų, pasikėsinimų į Lenkijos valstybės pareigūnus. Iki 1938 organizacijai vadovavo J. Konovalecas; Kaune buvo leidžiamas jos laikraštis Urma. 20 a. 4 dešimtmečio viduryje Lenkijos valdžiai suėmus daug Ukrainos nacionalistų organizacijos veikėjų teroro taktikos iš esmės buvo atsisakyta, bandyta veikti per legalias ukrainiečių partijas. 1940 pradžioje Ukrainos nacionalistų organizacija skilo į nuosaikiąją (OUN‑M, vadovavo A. Melnykas) ir radikaliąją (OUN‑B, vadovavo S. Bandera) frakcijas.
Ukrainos nacionalistų organizacijos I kongreso dalyviai (Viena, 1929 02); pirmoje eilėje ketvirtas iš kairės – J. Konovalecas
Nacių Vokietijai užpuolus SSRS OUN‑B 1941 06 30 Lvove paskelbė Ukrainos nepriklausomybę, vėliau sudarė vyriausybę. OUN‑M savo ruožtu sudarė vyriausybę Rovne. Šie Ukrainos nacionalistų organizacijos veiksmai suerzino vokiečių okupacinę valdžią, S. Bandera buvo įkalintas Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje (1944 čia įkalintas ir A. Melnykas). Vis dėlto jo šalininkai (vadinamieji banderininkai) 1942 rudenį įkūrė Ukrainos sukilėlių armiją, 1944 07 – Vyriausiąją Ukrainos išvadavimo tarybą (analogišką instituciją – Ukrainos tautinę tarybą – įkūrė OUN‑M). Pasibaigus II pasauliniam karui abi frakcijos veikė emigracijoje, skilo į keletą mažesnių organizacijų. Ukrainai 1991 08 tapus nepriklausoma nė viena jų didesnės įtakos neturėjo.