Lenkijos prezidento A. Dudos (antras iš kairės), Ukrainos prezidento V. Zelenskio (centre) ir Lietuvos prezidento G. Nausėdos (ketvirtas iš kairės) susitikimas Kijyve 2022 02 23
Ukranos sántykiai su Letuva
Tautų ryšiai iki 19 amžiaus
Ukrainiečių ir lietuvių protėvių prekybiniai ir kultūriniai santykiai plėtojosi nuo seniausių laikų. Kuriantis ankstyvosioms lietuvių ir rytų slavų valstybėms nuolat vyko kova dėl teritorijos ir įtakos regione. 1040 Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis užpuolė lietuvių žemes, privertė lietuvius mokėti duoklę. Kijevo Rusios grėsmė skatino baltų genčių vienijimąsi. Besikurianti Lietuvos valstybė 11–13 a. iš Kijevo Rusios perėmė kunigaikščio, didžiojo kunigaikščio, bajoro, tijūno, urėdo ir kitas sąvokas.
1219 Haličo-Voluinės kunigaikštystė su Lietuvių žemių konfederacija sudarė Lietuvos–Voluinės sutartį, nukreiptą prieš Lenkiją. Danielius Haličietis padėjo Vaišvilkui užimti Lietuvos sostą, 1267–69 Lietuvą valdė Danieliaus sūnus Švarnas. Per 14–15 a. rytų ekspansiją Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) užėmė daugelį ukrainiečių žemių (jų valdytojais tapo Gediminaičiai). 1340–85 Haličo-Voluinės kunigaikštystę valdė Liubartas, prijungęs ją prie LDK. 1362 prie LDK prijungta Kijevo kunigaikštystė (nuo 1325 ją valdė Gedimino brolis Teodoras), 1363 – Podolė (valdė Karijotaičiai), 14 a. antroje pusėje – Černigovo, Perejaslavo žemės. Dėl rytų slavų žemių nuolat vyko kova su Lenkija: 1349 (antrąkart 1387) ši užėmė Haličą, 1377 – Vakarų Voluinės dalį, 1395 (ir 1430) – Vakarų Podolę. LDK užimtose žemėse buvo paliekama senoji vidaus tvarka ir socialinė struktūra, galiojo senoji teisė; kartu suaktyvėjo šių žemių ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su Vakarais, daugelis miestų gavo Magdeburgo teisę.
Danieliaus Haličiečio paminklas Lvove (skulptoriai V. Jaryčius ir R. Romanovičius, architektas J. Čurilikas, 2001)
15–16 a. LDK teritorijoje susiformavo ukrainiečių tauta. Po Liublino unijos (1569) Kijyvo, Voluinės, Braclavo (su Rytų Podole), Palenkės vaivadijos buvo jėga prijungtos prie Lenkijos. LDK kariaujant su Rusija, Lenkija aneksavo Palenkę ir Ukrainą. 17 a. viduryje Ukraina tapo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Rusijos nesutarimų priežastimi. Prieš ATR sukilę B. Chmelnyckio vadovaujami Ukrainos kazokai kreipėsi pagalbos į Rusijos carą. Andrusovo paliaubomis (1667) ATR pripažino Kairiakrantės Ukrainos (su Kijyvu) 1654 susijungimą su Rusija. Dešiniakrantė Ukraina ir Galicija (Haličas) liko valdoma ATR. Po ATR I padalijimo (1772) Galicija buvo prijungta prie Austrijos, po II padalijimo (1793) Dešiniakrantė Ukraina, po III padalijimo (1795) ir Lietuva atiteko Rusijos imperijai.
Ukrainos ir Lietuvos santykiai šalims atkūrus nepriklausomybę
1991 08 26 Ukraina pripažino Lietuvos, 1991 12 04 Lietuva – Ukrainos nepriklausomybę. 1991 12 12 šalys užmezgė diplomatinius santykius.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda (pirmoje eilėje trečias iš dešinės) Krymo platformos steigiamajame susitikime (2021 08, Kijevas)
2002 10 29 įsteigta Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų, 2003 06 05 – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba. Veikia dvišalė (Lietuvos ir Ukrainos) ir trišalė (Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos) tarpparlamentinės asamblėjos, verslo forumai. Nuo 2009 Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos iki 2021, Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo politinė asociacija ir ekonominė integracija). 2020 07 28 įsteigta regioninė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių iniciatyva Liublino trikampis siekia stiprinti šalių politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, palaiko Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą ir NATO. Nuo 2020 09 vyksta Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos ir Baltarusijos intelektualų Liublino ketverto susitikimai. Lietuva nepripažįsta 2014 Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, prisijungė prie 2021 įkurtos Krymo platformos (Ukrainos diplomatinė iniciatyva, steigiamajame susitikime dalyvavo 44 pasaulio šalių delegacijos).
2022 02 24 prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje Lietuvos vadovai, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė aktyviai palaiko Ukrainą. Į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos (apie 80 000, 2023 08) užtikrinamas apgyvendinimas, socialinės garantijos, galimybė įsidarbinti, vaikams – mokytis. Lietuvos vyriausybė teikia pagalbą Ukrainai gydant sužeistus karius, organizuoja jų reabilitaciją Lietuvoje. Lietuva dalyvauja atstatant Ukrainos infrastruktūrą (Borodjankoje, Bučos rj. Kijyvo sr., įrengta mobili gyvenvietė 36 namų netekusioms šeimoms, Mykolajive pradėti elektros skirstomojo tinklo modernizavimo darbai). Iki 2023 06 Lietuva suteikė Ukrainai humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos už 1 mlrd. eurų. Per nevyriausybinę organizaciją Blue/Yellow Lietuvos gyventojai ir organizacijos paaukojo kovojančiai Ukrainai daugiau kaip 49 mln. eurų (2023 08). 2023 02 nevyriausybinės organizacijos surengė labdaros akciją Radarom, už surinktus 14 mln. eurų nupirkta ir perduota Ukrainai 17 daugiafunkcinių taktinių radarų, skirtų stebėti oro erdvę aplink strateginius ūkio objektus.
NATO–Ukrainos tarybos steigiamojo susitikimo dalyviai. Priekyje iš kairės: Lietuvos prezidentas G. Nausėda, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas R. Sunakas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J. Bidenas, Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis (Vilnius, 2023 07 12)
Lietuva remia Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. 2023 07 Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui dalyvaujant NATO viršūnių susitikime Vilniuje įsteigta NATO–Ukrainos taryba, padėsianti stiprinti partnerių politinius ryšius ir bendradarbiavimą.
Diplomatinis atstovavimas
Pirmasis Lietuvos atstovas Ukrainai (1992–93) buvo laikinasis reikalų patikėtinis Virgilijus Koryzna. Pirmasis Ukrainos atstovas Lietuvoje – 1993–94 laikinasis reikalų patikėtinis, 1994–99 ambasadorius Rostislavas Bilodidas. Lietuvai Ukrainoje atstovauja (2022) nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Valdemaras Sarapinas, reziduojantis Kijyve (prasidėjus Rusijos karinei invazijai 2022 02 pabaigoje – 04 pradžioje laikinai rezidavo Lvove), generalinis garbės konsulas Lvove (Lvovo sričiai), garbės konsulai Bila Cerkvoje (Kijyvo sričiai), Charkove (Charkovo sričiai), Chersone (Chersono sričiai), Dnipro (Krymui ir Dniepropetrovsko sričiai), Ivano-Frankivske (Ivano-Frankivsko sričiai), Kropyvnyckyj (Kirovogrado sričiai), Mykolajive (Mykolajivo sričiai), Odesoje (Odesos sričiai), Poltavoje (Poltavos sričiai), Ternopilyje (Ternopilio sričiai), Užhorode (Užkarpatės sričiai), Žitomyre (Žitomyro sričiai), Lucke (Voluinės sričiai), Sjevjerodonecke (Luhansko sričiai). Ukrainai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulai Klaipėdoje ir Kaune.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė susitinka su Ukrainos prezidentu P. Porošenko 2015 12 Vilniuje
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Ukrainos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Konsulinę konvenciją (1995), Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje (2008), Oro susiekimo, Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (abi 1993), Draugystės ir bendradarbiavimo, Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (abi 1994), Abipusio vizų režimo panaikinimo abiejų valstybių piliečiams, turintiems diplomatinius ar tarnybinius pasus (1995), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1996), Socialinės apsaugos (2001), Bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius (2003), Bendradarbiavimo turizmo srityje (2004) sutartis, Bendravimo principų ir tarpusavio santykių sąlygų, Keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais, Bendradarbiavimo išsimokslinimo, mokslo ir kultūros srityse, Bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais (visi 1993), Abipusio piliečių įdarbinimo (1995), Prekybinės jūrų laivininkystės, Bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje, Asmenų perdavimo ir priėmimo (visi 1996), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2003), Bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse, Ekonominio, pramoninio, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo (abu 2005), Bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu (2007), Konsulinio mokesčio tarifų (2009), Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų tarybos (2015), Įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje (2018) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2021 prekybos apyvarta tarp Ukrainos ir Lietuvos sudarė 1,76 mlrd. eurų. Lietuva į Ukrainą eksportavo prekių už 1,31 mlrd. eurų (10 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Ukrainos už 444,9 mln. eurų (19 vieta pagal importą). Ukraina iš Lietuvos daugiausia importavo mineralinį kurą, alyvas (45 %), trąšas (18 %), Lietuva iš Ukrainos – medieną ir jos dirbinius (14 %), geležį ir plieną (12 %). Ukrainos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2021 sudarė 75,24, Lietuvos į Ukrainos ūkį – 182,45 mln. eurų. Ukraina užima ketvirtą vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2021 Lietuvoje lankėsi 44 183 turistai iš Ukrainos).
Ukrainos konstitucinė santvarka
Ukrainos partijos ir profsąjungos