Ūla (pavasaris)
Ūlà, upė Lietuvoje (Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje) ir Baltarusijoje (Varanavo rajone); Merkio kairysis intakas. Ilgis 84 km (Lietuvoje 61 km), baseino plotas 752,9 km2 (Lietuvoje 451 km2).
Prasideda Baltarusijoje, Pavalakės apylinkėse. Iki santakos su Lučka vadinama Praūža, nuo Lučkos iki Dubičių – Pelesa. Teka į šiaurės vakarus: 20 km nuo ištakos – per Baltarusiją, toliau 3 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena, toliau teka per Lietuvą. Įteka į Merkį, prie Paūlių, 9 km į rytus nuo Merkinės. Intakai: Lučka, Pavilnis (kairieji), Kaniavėlė, Sienyčia (dešinieji). Baltarusijoje Ūlos vaga reguliuota, plotis 10 m, gylis 1,5–2 m, Lietuvoje – natūrali, vingiuota, plotis 10–16 m, gylis 0,6–2 metrai. Vidutinis nuolydis 0,65 m/km. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,2 m, didžiausia 2,7 metro. Upę gausiai maitina požeminiai vandenys. Ūla nuo Karaviškių iki Pauosupės priklauso Ūlos draustiniui, toliau – Dzūkijos nacionaliniam parkui. Saugoma upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinės, didysis auksinukas, mažoji nėgė, paprastasis kūjagalvis, ūdra.
Ūlos skardis
Ūla nuo skardžio (vasara)
Ūla (žiema)
ūdra
didysis auksinukas
-Praūža; -Pelesa
1039