Ulán Bãtoras (Ulaanbataar), iki 1924 Urga (Urgà), Mongolijos sostinė. Ulan Batoras su priemiesčiais sudaro atskirą administracinį vienetą.
Ulan Batoro panorama
Plotas 4704 km2. 1,44 mln. gyventojų (2018); apie 45 % Mongolijos gyventojų. Įsikūręs Mongolijos šiaurėje, Tuulo (Orchono dešinysis intakas) slėnyje, tarp Bogdo Ulos masyvo ir Chentėjaus kalnų, 1350 m aukštyje.
Per Ulan Batorą eina Transmongolijos geležinkelis (Transsibiro magistralės šaka) jungiantis Ulan Batorą su Pekinu (Kinija) ir Ulan‑Ude (Rusijos Federacija); plentai į Čoibalsaną, Dalandzadgadą, Pekiną (Kinija), Ulan‑Ude, Barnaulą (Rusijos Federacija). Čingischano tarptautinis oro uostas. Mieste įsikūrę Mongolijos Centrinio ir kitų bankų būstinės, Vertybinių popierių birža (įkurta 1991). Ulan Batore pagaminama apie 50 % Mongolijos pramonės produkcijos. Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, odos, avalynės, kailių, tekstilės (ypač kašmyro), maisto pramonė, baldų gamyba, kilimų audimas, lokomotyvų remontas. Keturios šiluminės elektrinės (pagamina daugiau kaip 85 % Mongolijos elektros energijos; kūrenamos rusvosiomis anglimis, kurios kasamos prie Ulan Batoro).
Arbatos kelio (ėjo iš Kinijos į Rusiją) paminklas Ulan Batore
Mongolijos nacionalinis (įkurtas 1942), tiksliųjų mokslų ir technologijos (1950), žemės ūkio (1958), sveikatos mokslų (1956) universitetai, geologijos institutas ir kitos aukštosios mokyklos. Mongolijos mokslų akademija (įkurta 1961). Nacionalinė (įkurta 1921), Nacionalinio universiteto, Mongolijos mokslų akademijos bibliotekos. Gamtos istorijos (įkurtas 1924), Centrinis (1956), karo (1996), teatro ir kiti muziejai. Mongolijos šiuolaikinio meno galerija (1989). Operos ir baleto, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai. Filharmonija. Cirkas. Botanikos sodas.
2271
Architektūra
Chano Bogdo (Bogdogegeno) žiemos rūmai Ulan Batore (1903, dabar muziejus)
Išliko vienuolynas Daščoilon Chiidas (1890, 1930 sugriautas, 1990 atstatytas). 1954–74 miestas įgavo taisyklingą planą, suplanuota jo pagrindinė, Suchės Batoro, aikštė; joje – parlamento rūmai (anksčiau vyriausybės, 1951, išplėsti ir rekonstruoti 2005), D. Suchės Batoro ir Ch. Čoibalsano mauzoliejus (1954, abiejų architektas Čimidas Budžavynas, su kitais, nugriautas 2005), Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai (1963), Čingischano, Ugedėjaus ir Chubilajaus monumentas (2006). 20 a.–21 a. pradžioje pastatyta gyvenamųjų namų kvartalų, sakralinių (Choižino Lamos šventykla, 1908, dabar muziejus), prekybinių ir administracinių (aukščiausias Mongolijoje dangoraižis Mėlyno dangaus bokštas 2009) pastatų. Prie Ulan Batoro – Gandano vienuolynas (18–19 a.) su didžiausia Mongolijoje Migžido Žanraisigo budistų šventykla (1912), chano Bogdo (Bogdogegeno) žiemos rūmai (1903, dabar muziejus).
2271
Istorija
Įkurtas 1639 kaip budistų vienuolynas. Nuo 17 a. antros pusės klajoklinė (nuo 1778 sėsli) Mongolijos lamaistų vadovo Bogdogegeno rezidencija. 1639–1706 vadinosi Orge (dėl to Europoje iki 1924 daugiausia vadintas Urga), 1706–1911 – Ichchure, 1911–24 – Niislelchure.
Nuo 18 a. antros pusės Čingų vietininko rezidencija ir Išorinės Mongolijos administracinis centras. 1911–15 mongolų teokratinės valstybės sostinė, nuo 1915 Kinijos autonominės Išorinės Mongolijos svarbiausias centras. 1919 11 miestą užgrobė Kinijos militaristai, 1921 02 – Rusijos baltagvardiečiai. 1921 07 padedant Sovietų Rusijos kariniams daliniams mieste įsitvirtino komunistinė Mongolijos valdžia. 1924 pavadintas Ulan Batoru ir tapo Mongolijos sostine.
2271