Uljanovsk

Uljanovsk (Uljãnovskas), 1648–1780 Sinbirsk, 1780–1924 Simbirsk (Simbrskas), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies pietryčiuose, į pietryčius nuo Žemutinio Naugardo, prie Volgos ir Svijagos upių; srities centras. 640 680 gyventojų (2020; aglomeracijoje 626 100 gyventojų).

Upių uostas. Geležinkeliai į Maskvą, Ufą, Saratovą, Kazanę, plentai į Saranską, Samarą, Kazanę, Volgogradą. Tarptautinis oro uostas (į šiaurės rytus nuo Uljanovskas). Juodoji metalurgija, metalo apdirbimo, aviacijos (Aviastar‑SP gamykla), elektrotechnikos, statybinių medžiagų, avalynės, odos, tekstilės, maisto pramonė, mašinų, transporto priemonių (UAZ gamykla), įrankių, baldų gamyba, laivų statyba. I. Uljanovo pedagoginis (įkurtas 1932), valstybinis (1988), technikos (1957) universitetai, žemės ūkio akademija, civilinės aviacijos, karo technikos ir kitos aukštosios mokyklos. Kraštotyros (įkurtas 1895), civilinės aviacijos, dailės, paleontologijos ir kiti muziejai, V. Lenino namas muziejus. V. Lenino memorialinis kompleksas. Dramos, lėlių, jaunojo žiūrovo ir kiti teatrai. Filharmonija.

Uljanovsk

Architektūra

Išliko 19 a. pabaigos–20 a. pradžios medinių gyvenamųjų namų. Aukštosios aviacijos mokyklos pastatas (1899, architektas V. Ivanovskis), rūmai – filharmonijos (1910), buvusio banko (1911, dabar universiteto rūmai), kino teatro (1913); F. Livčiako (1914, visų architektas F. Livčiakas), I. Gončiarovo (1915, architektas A. Šodė) gyvenamieji namai.

2271

Istorija

Miesto pradžia – 1648 pastatyta Sinbirsko tvirtovė, ginanti Rusijos rytines sienas nuo klajoklių nogajų. 1670 atlaikė S. Razino sukilėlių apsiaustį. Nuo 1780 Simbirsko vietininkystės, 1796–1928 gubernijos centras. 19 a. vienas žemės ūkio produktų prekybos Pavolgyje centrų. Per 1864 gaisrą sudegė trys ketvirtadaliai miesto pastatų; atstatytas. 1870 čia gimė V. Leninas (1924 miestas pavadintas jo vardu), 1881 – A. Kerenskis. 1898 iki Simbirsko nutiestas geležinkelis. 1918 06 mieste kilo sukilimas prieš bolševikų valdžią, 1918 07–09 jis buvo užimtas Čekoslovakų korpuso. Per II pasaulinį karą į Uljanovską evakuota Maskvos patriarchija, t. p. daug pramonės įmonių; po karo plėtota pramonė. Nuo 1943 srities centras.

Lietuviai

Į Simbirsko guberniją tremti 1863–64 sukilimo dalyviai. Per I pasaulinį karą Simbirske įsikūrė keli šimtai, Simbirsko gubernijoje – keli tūkstančiai (apie 1500 – tremtiniai iš Mažosios Lietuvos) lietuvių. Mieste veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (centro komiteto įgaliotiniai J. Aukštuolis, J. Avižonis), Lietuvių globos draugijos (rėmė Mažosios Lietuvos gyventojus) skyriai. 1918–20 J. Vareikis buvo Simbirsko gubernijos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, Rusijos komunistų partijos Simbirsko gubernijos komiteto pirmininkas.