Uljanovsko sritis

Uljãnovsko srits (Uljanovskaja oblast) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose, abipus Volgos vidurupio. Plotas 37 337 km². 1,28 mln. gyventojų (2013); gyvena rusai (72,8 % srities gyventojų), totoriai (11,4 %), čiuvašai (8,3 %), mordviai (4,4 %), ukrainiečiai (1,3 %) ir kiti. Centras – Uljanovskas (613 800 gyventojų, 2013; aglomeracijoje 626 100 gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Dimitrovgradas (120,9), Inza (18,4). Gyventojų vidutinis tankis 34,2 žm./km². Uljanovsko sritis suskirstyta į 21 rajoną. Sritis įkurta 1943.

Uljanovsko srities vakarinė dalis yra Pavolgio aukštumoje (aukštis iki 363 m), rytinė dalis – žemumoje. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –13 °C, liepos 19 °C. Per metus iškrinta 400 mm kritulių. Didžiausios upės: Volga ir jos intakai Sura bei Svijaga. Kuibyševo tvenkinys (Volgoje). Yra mineralinių versmių. Miškai užima apie 25 % srities teritorijos (daugiausia auga liepos, ąžuolai, klevai, pušys). Sengilejaus kalnų nacionalinis parkas (įkurtas 2001).

Kasama kvarcinis smėlis (Tašlinsko telkinys), žvyras, klintys, molis, durpės. Juodoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), aviacijos (Aviastar‑SP gamykla), elektrotechnikos, tekstilės, avalynės, odos, maisto pramonė, chemijos pramonės įrenginių, mašinų, transporto priemonių (UAZ gamykla), įrankių, baldų gamyba, laivų statyba. Dvi šiluminės elektrinės (galia 435 MW ir 417 MW). Pramonės svarbiausi centrai: Uljanovskas, Dimitrovgradas. Auginama kviečiai, rugiai, soros, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Bitininkystė. Per sritį eina Maskvos–Ufos, Samaros–Maskvos, Samaros–Penzos geležinkeliai, Samaros–Maskvos, Syzranės–Žemutinio Naugardo plentai. Laivuojama Volga; upių svarbiausias uostas – Uljanovskas. Uljanovsko tarptautinis oro uostas. Per Uljanovsko sritį eina naftotiekis Draugystė, dujotiekis Brolybė.