Ulmo mūšis

Ùlmo mšis, vienas didžiausių Austrijos ir Rusijos karo su Prancūzija mūšių. Įvyko 1805 10 netoli Ulmo tarp Prancūzijos ir Austrijos kariuomenių. Austrijai įstojus į karą jos pagrindinės pajėgos (72 000 žm., vadas feldmaršalas leitenantas K. Mackas) įžengė į Bavariją ir susitelkė prie Ulmo. Joms į pagalbą žygiavo M. Kutuzovo vadovaujama Rusijos kariuomenė, todėl Napoleonas I siekė sutriuškinti austrus iki jai atvykstant. Prancūzų kariuomenė (daugiau kaip 150 000 žm.) skubiai paliko stovyklą Boulogne‑sur‑Mere, iš kurios rengėsi išsilaipinti Didžiojoje Britanijoje, 09 24 perėjo Reiną ir iki 10 11 apėjo austrus iš rytų, pietų ir vakarų, atkirsdama jiems kelius į Vieną ir Tirolį. Visi austrų mėginimai prasiveržti buvo nesėkmingi, 10 14–15 prancūzai visiškai apsupo juos Ulme ir 10 16 pradėjo apšaudyti miestą. 10 17 K. Mackas pasirašė kapituliacijos aktą, 10 20 jo kariuomenės likučiai (30 000 žm.) pasidavė, iš apsupties išsigelbėjo tik apie 20 000 austrų. 11 13 prancūzai užėmė Vieną.