ulõnai (lenk. ułan < turk. oğlan – vaikinas), kavalerijos rūšis. Atsirado 13–14 a. mongolų‑totorių kariuomenėje, 16 a. – Lenkijoje. Reguliarūs daliniai buvo formuojami nuo 18 amžiaus. Ulonų pulkų sudaryta Austrijoje, Prūsijoje, 19 a. pradžioje – Prancūzijoje, 1803 – Rusijoje. Lenkijoje panaikinti 1937. Buvo ginkluoti kardais ir ietimis (su vėliavėle), nuo 19 a. vidurio – karabinais, pistoletais, kovai ir judėjimui naudojo žirgus. Skiriamasis aprangos ženklas – keturkampė kepurė.
Ulonai Lietuvoje
Lietuvoje ulonų pulkų buvo suformuota 16 amžiuje. 18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje sumenkus kavalerijos reikšmei, kai kurios totorių vėliavos (petihorai) virto ulonų pulkais. Prancūzmečiu (1812) Lietuvos teritorijoje veikė 17, 18, 19 ir 20 lietuvių ulonų pulkai. 1920–40 Lietuvos kariuomenėje buvo Ulonų pulkas, ulonų yra nuo 2013 (brigados Geležinis Vilkas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas).