Beck Ulrich (Ulrichas Bèkas) 1944 05 15Stolp (dabar Słupsk, Lenkija) 2015 01 01Miunchenas, vokiečių sociologas ir politikos filosofas. Dr. (1974).
Išsilavinimas ir veikla
1972 baigė Miuncheno universitetą, 1972–79 jame dirbo mokslo darbuotoju. 1979–81 dėstė Münsterio, 1981–92 – Bambergo, 1992–2014 – Miuncheno universitete. 1980–2014 žurnalo Soziale Welt redaktorius.
Tyrimų sritys ir idėjos
Ulrich Beck
Nagrinėjo modernizacijos, ekologijos klausimus, globalizacijos tendencijas ir iššūkius, Europos integracijos galimybes ir problemas. Kūrė ir plėtojo rizikos visuomenės, individualizacijos, subpolitikos, antrosios (refleksyviosios) modernybės ir kitas koncepcijas. U. Becko nuomone, šiuolaikiniams pavojams būdinga tai, kad juos sunku tiesiogiai suvokti, apskaičiuoti, numatyti ir kontroliuoti. Modernybę pakeitė ne postmodernybė, bet antroji modernybė – žmonijos progresas neišvengiamai sukelia įvairias humanitarines (dėl socialinių pokyčių atsiradęs masinis psichologinis stresas, šeimos, tradicinio tapatumo ir solidarumo krizė) ir technologines katastrofas (užterštumas, klimato pokyčiai ir kita), kurios didina nelygybę tarp klasių ir šalių (sukrėtimai pavojingiausi skurdžiausiems sluoksniams), bet nepaveikia paties kapitalizmo. Šalutiniai katastrofų padariniai turi įtakos ir turtingųjų klasei (bumerango efektas) ir verčia politikus kištis į socialinę bei ekonomikos sritį. Refleksyviąja modernizacija U. Beckas laikė procesą, kai ima formuotis tarptautinė pilietinė visuomenė, o progresas pasiekiamas ne naudojant daugiau gamtos išteklių, bet vykdant socialines ir ekonomines reformas. Individualizacija yra ne laisvas individo pasirinkimas, bet socialinių ekonominių sąlygų nulemtas (institucionalizuotas) individualizmas.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus Rizikos visuomenė (Risikogesellschaft 1986), Priešnuodžiai: Organizuotas neatsakingumas (Gegengifte: Die organisierte Unverantwortlichkeit 1988), Normalus meilės chaosas (Das ganz normale Chaos der Liebe, su Elisabeth Beck-Gernsheim 1990), Politiškumo išradimas (Die Erfindung des Politischen 1993), Refleksyvioji modernizacija (Reflexive Modernization, su kitais 1994), Demokratija be priešų (Die feindlose Demokratie 1995), Kas yra globalizacija? (Was ist Globalisierung? 1998), Pasaulinė rizikos visuomenė (World Risk Society 1999), Laisvė arba kapitalizmas (Freiheit oder Kapitalismus 2000), Individualizacija (Individualization 2002), Žodžių tyla: Apie karą ir terorą (Das Schweigen der Wörter: Über Krieg und Terror 2002), Kosmopolitinė Europa (Das kosmopolitische Europa, su Edgaru Grande 2004), Naujas žmonių nelygybės matavimas (Die Neuvermessung der Ungleichheit unter den Menschen 2008), Nuosavas dievas (Der eigene Gott 2008), Tolima meilė (Fernliebe 2011), Vokiška Europa (Das deutsche Europa 2012), Pasaulio metamorfozė (Die Metamorphose der Welt, išleista 2016).