ultrabazinės uolienos

ultrabãzinės uolenos, hiperbaztai, magminės uolienos, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 44–45 % SiO₂ (silicio dioksido). Susiformavusios iš vieno arba kelių mafinių mineralų (dažniausiai olivino, piroksenų, amfibolų). Jose nėra arba beveik nėra šviesiųjų mineralų (feldšpatų, kvarco). Būna magnetito, ilmenito, chromito, špinelio, platinos, granatų, deimantų priemaišų. Ultrabazinės uolienos randamos mantijoje, vandenyninėje plutoje; sudaro intruzijas, daikas, siles. Svarbiausios intruzinės ultrabazinės uolienos – piroksenitas, peridotitas, dunitas, vulkaninės – komatitas, pikritinis bazaltas, subvulkaninės – kimberlitas, lamproitas. Ultrabazinės uolienos naudojamos kaip statybinė medžiaga, apdailai. Jose būna platinos, nikelio, chromo, geležies ir kitų rūdų, asbesto, nefrito, deimantų telkinių. Didžiausia pasaulyje intruzija (Bushveldo kompleksas, Pietų Afrikos Respublika) susidariusi iš ultrabazinių uolienų ir kitų magminių uolienų. Lietuvoje ultrabazinių uolienų yra kristaliniame pamate.