ultragarsinis apdirbimas

ultragarsnis apdirbmas, elektrofizinis apdirbimo būdas. Technologinio proceso metu medžiaga veikiama ultragarso virpesiais, kurie dažniausiai sukeliami elektroakustiniu keitikliu, sustiprinami koncentratoriumi ir rezonansine plokštele. Stiprinimo įtaisas ar bangolaidis dažniausiai būna ir darbo įrankis. Ultragarso virpesiai sukelia skysčių kavitaciją. Šis reiškinys panaudojamas medžiagoms smulkinti, dulkėms, riebalams, drožlėms nuo detalių paviršiaus valyti (valo erozinis ultragarsinės kavitacijos skystyje poveikis ir akustiniai srautai), cheminėms reakcijoms ir masės mainams (tirpimui, ekstrakcijai, absorbcijai) gerinti, skystam stiklui arba metalui degazuoti, rūdoms flotuoti, emulsijoms sudaryti, stambiamolekuliams junginiams polimerizuoti. Ultragarsas spartina dulkių nusėdimą (pvz., akustinis dulkių gaudytuvas), akytų medžiagų džiūvimą, jo virpesiai naudojami technologinėse operacijose (litavimo ir alavavimo), nes medžiagos paviršiuje suardo oksidų plėvelę. Ultragarsas taikomas medžiagoms apdirbti pjovimu (ultragarsinėmis staklėmis glotniai ir tiksliai apdirbami štampai, liejimo formos, sudėtingos konfigūracijos detalės, gręžiamos skylės, įsriegiami sriegiai ir kita) arba spaudimu (virpesių veikiamos medžiagos lengviau deformuojamos). Lietuvoje nuo 2012 Vilniaus Gedimino technikos universitete ultragarsinėmis staklėmis daromi superkietų kristalinių medžiagų (techninio rubino, safyro) apdirbimo tyrimai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką