ultraviolètinė astronòmija, astronomijos šaka, tirianti iš dangaus šviesulių sklindančius ultravioletinius spindulius. Stipriausi jų šaltiniai yra labai karštos žvaigždės, emisiniai ūkai, galaktikos; Saulė tik dėl mažo nuotolio atrodo stiprus šaltinis. Nuo Žemės paviršiaus tiriami tik tie ultravioletiniai spinduliai, kurių bangos ilgesnės negu 290 nm; trumpesnes bangas sugeria Žemės atmosferos ozonas, deguonis ir azotas. Šie spinduliai tiriami iš raketų, dirbtinių palydovų, tarpplanetinių erdvėlaivių. Trumpesnių bangų (mažiau kaip 100 nm) ultravioletiniams spinduliams tirti įprasti veidrodiniai teleskopai netinka, nes susilpnėja spindulių atspindys. Ultravioletiniams spinduliams tirti naudojami specialūs astronominiai įtaisai – ultravioletiniai teleskopai.
906