Saba Umberto (Umbertas Sabà), tikr. Umberto Poli 1883 03 09Triestas 1957 08 25Goricija, italų poetas. Žydų kilmės. Studijavo literatūrą Pisos universitete. 1907–08 tarnavo Italijos kariuomenėje. 1908 grįžo į Triestą. 1910 pakeitė pavardę į Saba (hebrajų kalba duona). Išleido pirmuosius eilėraščių rinkinius Eilės (Poesie 1910), Triestas ir moteris (Trieste e una donna 1912). 1913–18 su šeima gyveno Bolonijoje ir Milane. 1918 Italijai prisijungus Triestą grįžo į gimtąjį miestą, įsigijo antikvarinį knygyną. 1921 išleido svarbiausią eilėraščių rinkinį Dainynas (Canzoniere), kurį vėliau pildė (21945 31961). Vokiečiams okupavus Šiaurės Italiją U. Saba 1943–45 slapstėsi Florencijoje. 1953 pradėjo rašyti autobiografinį romaną Ernestas (Ernesto, išleistas 1975, nebaigtas). Dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų buvo kamuojamas neurozių. Domėjosi psichoanalize ir F. Nietzsche’s filosofija, poetinę kūrybą laikė tamsių pasąmonės klodų nuskaidrinimu. Priešingai gyvenamojo laikotarpio italų literatūros tendencijoms (G. Ungaretti, F. T. Marinetti, hermetizmas), U. Saba nebandė iš esmės atnaujinti poetinės kalbos, siekė išsaugoti sąsajas su ankstesnėmis poezijos tradicijomis (F. Petrarca, G. Leopardi, A. Manzoni) ne tik motyvų, bet ir formos požiūriu. U. Saba poezijoje vyrauja gimtojo miesto, jo apylinkių kraštovaizdžio, meilės moteriai, vaikystės motyvai, jais atskleidžiama šiuolaikinio žmogaus egzistencinė situacija, gili ir disharmonijos kupina patirtis; eilėraščiams būdinga tradicinė forma, aiški, paprasta poetinė kalba. Eilėraščių paskelbta lietuvių kalba.
944